Iškilmingą perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašys Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager.
Ceremonijoje taip pat dalyvaus Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.
Po oficialaus perdavimo dokumentas bus atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus, sekmadienį muziejus pradės jį eksponuoti viešai.
Nepriklausomybės Aktas bus tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.
Vokietijai siųstą Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
