Pagal susitarimo projektą, dokumento saugojimas Lietuvoje turėtų būti pratęsiamas kas metus, bet maksimalus terminas neviršytų penkerių metų.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS penktadienį patvirtino, kad susitarimas yra suderintas diplomatiniais kanalais, bet jo turinio sakė kol kas negalintis komentuoti.
„Susitarimas suderintas mūsų lygiu, dabar jį turės patvirtinti Vyriausybė. Procesas prasidėjo iškart kitą dieną po dokumento radimo ir vyko labai sklandžiai“, – BNS sakė ministras.
Pasak L.Linkevičiaus, sutarties pasirašymo vieta ir data dar derinama.
Ministras pabrėžė, kad dialogas vyko geranoriškai, o Vokietijos įstatymai numato labai griežtas sąlygas dėl archyvinės medžiagos perdavimo užsieniui.
Prezidentūra pranešė, kad dokumento perdavimą prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį aptarė su naująja Vokietijos ambasadore Lietuvai Angelika Viets.
Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.