Vokietijos URM Diplomatinio archyvo darbuotojai ketvirtadienį Berlyne susilaikė nuo viešų komentarų dėl Akto radimo. Tačiau stebėjosi, kodėl iki šiol šis dokumentas nesudomino Lietuvos atstovų, niekas iki šiol nėra prašęs atverti šių bylų.
Šiame archyve anksčiau yra dirbę Lietuvos mokslininkai – Šarūnas Liekis ir Zenonas Butkus, tačiau jie turėdavo kitų užduočių ir neturėdavo kada domėtis, ar šiame archyve gali būti ir Vasario 16-osios Aktas, nors istorikai ne kartą yra kalbėję, kad Vokietija yra viena realiausių krypčių, kur reikia ieškoti. Tiesa, manyta, kad Vokietijoje galima rasti vokiečių kalba rašytą ar mašinėle spausdintą dokumentą, bet ne ranka rašytą.
Į Vokietiją aktas grįžo 1959 metais
Tačiau dokumentai, pasirodo, yra pasiekiami jau pusę amžiaus. Vokietijos URM atstovė taip pat paaiškino ir aplinkybes, kaip Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas pateko į diplomatinį archyvą.
„Užsienio reikalų ministerijos dokumentai, laikomi diplomatiniame archyve, buvo konfiskuoti sąjungininkų po Antrojo pasaulinio karo. Nuo tada, kai jie buvo grąžinti Vokietijos Federacinei Respublikai 1959–1960 metais, jie yra laisvai prieinami tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei. Kartu su tais dokumentais buvo sugrąžintas ir profesoriaus Liudo Mažylio aptiktas dokumentas“, – 15min išdėstė M.Freytag-Pitrocha.
Beje, Vokietijos URM atstovai kiek kitaip nei lietuviai vadina atrastąjį dokumentą. Lietuvai tai – neabejotinas Nepriklausomybės akto originalas su originaliais signatarų parašais. Tuo tarpu dokumentą saugoję Vokietijos specialistai atrastąjį dokumentą kiek kitaip traktuoja.
„Šis dokumentas pats savaime yra Lietuvos tarybos laiškas užsienio šalių vyriausybėms prašant pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Jis buvo adresuotas Vokietijos vyriausybei, todėl dokumentas ir buvo laikomas Užsienio reikalų ministerijos archyve kartu su kitais dokumentais, liudijančiais Vokietijos ir Lietuvos santykius 1918 metais“, – 15min paaiškino Vokietijos URM atstovė.
Tiesa, Vokietijos URM nekomentavo, kokia yra dokumentų išdavimo kitoms valstybėms tvarka, ar dažnai užsienio šalys prašo grąžinti jiems svarbius raštus. Centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys yra sakęs, kad pagal Vokietijos archyvų įstatymą archyvai neperduodami, tad šiuo atveju gali pagelbėti ir valstybiniai susitarimai.
Gali pamatyti bet kas
Beje, kol Vasario 16-osios Aktas neperduotas Lietuvai, jis yra pasiekiamas visiems lietuviams, kurie užsuka į Berlyną. Diplomatinis archyvas yra atviras visuomenei. Archyvas Berlyne veikia darbo dienomis, skelbia reikalingą informaciją ir anglų kalba.
Ketvirtadienį Vokietijos URM patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.
Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“.
L.Mažylio teigimu, bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga. Užsimenama, kad L.Mažylis iš Vokietijos parsiveža ir daugiau intriguojančių rezultatų, kurie virs naujais planais ir tyrimais.
