Vokietijos brigada Lietuvoje: drama užkulisiuose, nuostaba vokiečių kariuomenėje

G.Nausėda iš J.Stoltenbergo išgirdo „Ne“

Nepriklausomybės akto signataras, praeityje įtakingas diplomatas Albinas Januška savo paskyroje „Facebook“ aprašo dramatiškus įvykius Vilniuje, kai buvo paskelbta apie Vokietijos sprendimą dislokuoti brigadą.

Anot A.Januškos, kai prezidentas Gitanas Nausėda susitikime paklausė NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo dėl brigados, tas atsakė, kad jos Lietuvoje nebus („It’s not going to happen“).

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Susitikimo akimirkos

B.Pistorius sukrėtė netikėta žinia

Tačiau netrukus esą viskas apsivertė aukštyn kojomis.

„Po valandos į prezidentūrą įžengęs Vokietijos gynybos ministras B.Pistorius viską paneigė ir Lietuvą sukrėtė netikėta žinia – Vokietijos brigada bus Lietuvoje ir bus pastoviai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius, Arvydas Anušauskas

J.Stoltenbergas tiek sutriko, kad sumaišė Rusiją su Vokietija, pradėjęs kalbėti „apie Vokietijos režimo trapumą“. B.Pistorius pataisė – „mes dabar pakankamai stabilūs“, – rašo A.Januška.

Į Lietuvą pratyboms atvyko dalis Vokietijos priskirtos brigados karių su technika

+5

Požiūrį staigiai pakeitė maištas Rusijoje

„Kas įvyko? Kaip rašo puikiai informuota Vokietijos spauda (mes vėl svarbi žinia Vokietijoje) Vokietijos kariuomenei tai taip pat buvo didelis netikėtumas, kadangi jie visada oponavo šiai idėjai. Ne mažiau oponentų buvo ir Lietuvos karinėje vadovybėje (plačiąja prasme – ne Prezidento) ir jų remiamų ekspertų“, – teigia A.Januška.

Jo teigimu, dėl įvykių Rusijoje sprendimas buvo priimtas per 36-48 valandas.

Sprendimas priimtas, siekiant išvengti grėsmės scenarijaus „be įspėjimo“, kai Rusija užpuola Lietuvą, be ilgo pasirengimo ir Kremliaus armijos koncentracijos ant sienos.

„Prieš paskelbimą B.Pistorius kalbėjosi su kancleriu ir buvo nuspręsta paskelbti, kad „nuramintų Lietuvą“, jautriai reagavusią į „Wagner“ ir Rusijos potencialią naują grėsmę.

Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su į Lietuvą atvykusiu NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu

+24

Sprendimas priimtas, siekiant išvengti grėsmės scenarijaus „be įspėjimo“, kai Rusija užpuola Lietuvą, be ilgo pasirengimo ir Kremliaus armijos koncentracijos ant sienos (vokiečių žodžiai, ne mano)“, – rašo A.Januška.

„Die Welt“: nuostaba Vokietijos kariuomenėje

Įtakingas Vokietijos leidinys „Die Welt“ rašo, kad B.Pistoriaus pranešimas apie sprendimą Lietuvoje dislokuoti brigadą šalies ginkluotosiose pajėgose sukėlė nuostabą.

„Bundesvero kariuomenėje Boriso Pistoriuso pareiškimas sukėlė nuostabą“, – pirmadienį „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) sakė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų asociacijos pirmininkas André Wüstneris.

„Kyla daug konceptualių klausimų, pradedant įrangos trūkumu, būtinais struktūriniais pertvarkymais ir baigiant tuo, kaip šie pranešimai tiesiogiai paveiks kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų bazės ir medicinos tarnybos karius bei jų šeimas“, – sakė jis.

Vokietijos vyriausybės sprendimas dėl karių dislokavimo iš esmės yra suprantamas, sakė A.Wüstneris: „Tačiau nuo paskelbimo iki įgyvendinimo dabar laukia daug namų darbų Lietuvai, o ypač mūsų Gynybos ministerijai“.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso spaudos konferencija

+29

„Die Welt“ primena, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda 2022 m. birželį susitarė gerokai padidinti Vokietijos karių skaičių Lietuvoje, reaguodami į Rusijos agresijos karą Ukrainoje. Tačiau iki šiol buvo ginčijamasi, ar kariai turėtų būti dislokuoti Lietuvoje nuolat. Lietuvos vyriausybė to griežtai reikalavo.

Vokietijos vyriausybė ilgą laiką buvo santūri šiuo klausimu. Dabar pirmą kartą yra aiškus Federalinės vyriausybės įsipareigojimas.

Šiuo metu Rukloje, Lietuvoje, yra tik vokiečių brigados vadavietė, kurioje yra apie 20 karių. Didžioji dalis 41-osios šarvuotosios pėstininkų brigados „Vorpommern“ karių budi įvairiose Vokietijos vietose. Kilus įtampai, ji turėtų būti dislokuota Baltijos šalyje per dešimt dienų.

Lietuvos prezidentas G.Nausėda teigė, kad vokiečių kariams reikalinga infrastruktūra Lietuvoje turėtų būti sukurta iki 2026 metų.