Vokietijos kancleris atmeta kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiuosius ginklus

„Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, turbūt, gal tik Jungtinės Amerikos Valstijos teikia didesnę paramą, bet Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: teikiame dideliais kiekiais amuniciją, šarvuotąsias sistemas, turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos į Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Vokietijos kancleris.

Anot jo, šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.

Vokietijos kanclerio, Estijos ir Latvijos ministrų pirmininkų ir Lietuvos Prezidento spaudos konferencija

+26

„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai nenori kažkokių ginklų (...). Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis, ir tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino O.Scholzas.

„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda bendroje Vokietijos kanclerio ir Baltijos šalių vadovų spaudos konferencijoje teigė taip pat nesutinkantis su kritika Vokietijai ir pažymėjo, jog šalies kancleris „labai aiškiai paneigė kartais pasitaikančią informaciją, neva yra vengiama teikti karinę pagalbą Ukrainai“.

„Manau, ta karinė pagalba teikiama ir, svarbiausia, teikiama bendradarbiaujant su kitomis regiono šalimis, kurios teikia ir po to gali tikėtis atitinkamos Vokietijos paramos“, – sakė G.Nausėda.

„Mes Lietuvoje turime tokį posakį – „nevarykime Dievo į medį“. Kitaip tariant, tiek Vokietijos pagalba Lietuvai, kurią šiandien ji deklaruoja kanclerio vizitu čia Lietuvoje, tiek ir karinė pagalba Ukrainai – tikrai Vokietija, manau, kaip sąjungininkė, kaip viena iš svarbiausių NATO valstybių, visiškai prisiima tą lyderės vaidmenį, kuris jai natūraliai priklauso ir yra pasirengusi jį įgyvendinti iki galo“, – akcentavo Lietuvos prezidentas.

Latvijos premjerad Krišjanis Karinis akcentavo būtinybę tęsti tiek karinę, tiek humanitarinę ir kitą pagalbą Ukrainai.

„Yra įvairūs būdai, kaip mes tai darome, pirmiausia, tai yra tiekimai ginkluotosioms pajėgoms įvairių rūšių ginklų, amunicijos. Tai savaime suprantama ir tai turime tęsti toliau, turime tęsti humanitarinę, finansinę pagalbą ir viską, kas reikalinga Ukrainos Vyriausybei, kad jis toliau galėtų vykdyti pareigas“, – kalbėjo K.Karinis.

„Turime stiprinti Ukrainą, kad Ukraina šiame kare nugalėtų ir Rusija šį karą pralaimėtų. Mes to trokštame, trokštame taikos ir stabilumo Europoje. Tai pasiekiama tik tada, kai Rusija pralaimi ir supranta, kad jai niekada negali pavykti karinė ekspancija į savo kaimynes“, – sakė Latvijos Vyriausybės vadovas.

Estijos premjerė Kaja Kallas sveikino Vokietijos sprendimą padidinti šalies karinį biudžetą, ji taip pat vylėsi, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride bus priimti sprendimai stiprinti Aljanso rytinį sparną.

Ji pabrėžė, kad Ukrainai ypatingai reikia daugiau karinės pagalbos, ypač – sunkiosios ginkluotės.

„Ir jos reikia nedelsiant, kad būtų atremtas Rusijos puolimas. Olafai, labai džiaugiuosi jūsų sprendimu siųsti Ukrainai galingas oro gynybos sistemas. Norint įveikti agresorių ir išgelbėti gyvybes, svarbiausia greitai suteikti pagalbą“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.

Ji priminė, kad Ukrainą iš Estijos neseniai pasiekė 155 mm vokiškos haubicos – procesas strigo dėl to, jog Vokietija pradžioje nebuvo davusi sutikimo perduoti ginkluotės.

„Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, jos elgesys dar ilgai liks nenuspėjamas. Turime aiškiai parodyti agresoriui, kad NATO turi valią bet ir gebėjimą apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Tai suteikia galimybę tam, kad ši parijų šalis niekada neturėtų nė minties apie užpuolimą“, – kalbėjo K.Kallas.

Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.

Praėjusią savaitę O.Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.

Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.