„Mes tikrai nesutiksime su Rusijos diktuojama taika, mes nepripažinsime tokios taikos. Dėl to mums labai svarbu ir aišku, kad šios karinės situacijos rezultatas bus tas, jog Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas ir kad Ukraina apgins savo nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje antradienį teigė jis.
Pasak Vokietijos lyderio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karine agresija pasiekė tik tai, kad dar labiau suvienijo Vakarų sąjungininkes.
„Ką V.Putinas pasiekė, jis pasiekė, kad NATO dar labiau susivienijo, kad NATO dar labiau stiprina savo pajėgumus, kad stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros, ir tai, kad Švedija ir Suomija nutarė tapti NATO narėmis. Taigi, štai ką pasiekė Putinas savo karine agresija – kad mes daromės dar stipresni“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Jo teigimu, kadangi V.Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti. Anot O.Scholzo, rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos, kurios nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.
Pokalbiai su V.Putinu
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V.Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.
„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, palaikantis su V.Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.
Kandidatės statusas
Vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kyjivas pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
Europos Komisija dar šį mėnesį turėtų pasisakyti dėl kandidatės statuso suteikimo, tačiau Vakarų lyderiai perspėja, jog Ukrainos stojimas į ES gali užtrukti dešimtmečius.
Spaudos konferencijoje G.Nausėda teigė, kad „atėjo laikas aiškiai pasakyti, kad Ukrainos vieta – Europos Sąjungoje“.
„Neturime moralinės teisės prarasto šio momento, kadangi už šią teisę Ukraina kovoja savo krauju“, – kalbėjo prezidentas.
Paramą Ukrainai šiuo klausimu dar kartą išreiškė ir Latvijos, Estijos premjerai. Tuo metu Vokietijos kancleris nekomentavo Ukrainos galimybių gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.
Anksčiau O.Scholzas yra pareiškęs, jog Kyjivo pastangos įstoti į ES negali būti paspartintos, nepaisant Rusijos invazijos.
