Daugiau nei valandą trukusiame susitikime dalyvavo ponia Daniela Sadt, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Mülmenstädtas, valstybės sekretorius Davidas Gillas ir kiti lydintys oficialūs asmenys.
Vyskupas Mindaugas Sabutis pristatė Liuteronų bažnyčios situaciją Lietuvoje ir pabrėžė ypatingą Vokietijos institucijų bei privačių asmenų indėlį, atkuriant sovietmečiu beveik visiškai sugriautą Bažnyčios struktūrą ir dvasinį gyvenimą. Vyskupas pažymėjo, kad tokia pagalba turi ne tik tiesioginę praktinę reikšmę, bet pasitarnavo kaip pavyzdys, kai iki tol nesusiję su Lietuva žmonės ėmėsi padėti nepažįstamiems broliams ir seserims sunkioje situacijoje. Taip ilgainiui užsimezgė ilgalaikiai ryšiai tarp parapijų, kunigų ir atskirų žmonių, kurie leido suvokti bažnyčią ir šalį vienos, didesnės šeimos nariais.
Vokiečių bendrijos ir „Vilko vaikų“ atstovams pristačius savo istorinę patirtį bei esamą veiklą, Vokietijos prezidentas pažymėjo, kad šio krašto ir jo žmonių istorija yra unikali ir turi būti siekiama, kad veikla, susijusi su istorinio bei socialinio teisingumo atstatymu, būtų tęsiama ir kad jis pats asmeniškai dės įmanomas pastangas tokios veiklos palaikymui iš Vokietijos pusės. Taip pat prezidentas pasidžiaugė Lietuvos liuteronų bažnyčios socialine veikla, kuri yra praktinis krikščioniško tikėjimo ir pašaukimo įgyvendinimas.
Viena svarbiausių prezidento vizito temų – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymas.
Šv. Jono bažnyčia
Viena svarbiausių prezidento vizito temų – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymas. Ši bažnyčia iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo kone pagrindinis Klaipėdos urbanistinis akcentas ir dvasinio gyvenimo centras. Vokietijos garbės konsulas Lietuvoje dr. Arūnas Baublys, pasitikęs Vokietijos vadovą prie atstatomos bažnyčios kertinio akmens, papasakojo bažnyčios istoriją, o įvykusiame pokalbyje vyskupas M.Sabutis akcentavo, kad ši bažnyčia tarnaus ir kaip vienas dvasinio gyvenimo centrų, ir kaip atsiminimas apie daugelio klaipėdiškių kartų istoriją, kurie dėl tragiškų įvykių išnyko iš šio regiono, bet jų indėlio ir praeities įsisąmoninimas ir pagerbimas yra labai svarbūs.
Savo ruožtu, prezidentas padėkojo Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui už aktyvią paramą bažnyčios atstatymui ir pažymėjo, kad pats pagal savo išgales ir įgaliojimus prisidės prie bažnyčios atstatymo. Dabar, atvykęs į Kaipėdą kaip oficialus asmuo, po keleto metų jis, nebeeisiantis dabartinių pareigų, norėtų apsilankyti jau pastatytoje šventovėje.
 |
| Valdo Aušros nuotr./Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas Klaipėdoje susitiko su Lietuvos liuteronų bažnyčios, Vokiečių bendrijos bei „Vilko vaikų“ atstovais. |
Prezidentas taip pat pasirašė atstatymo iniciatyvinės grupės vadovo Jurgio Aušros pateiktoje aukotojų knygoje, tuo išreikšdamas solidarumą ir paramą bažnyčios projektui.
Prezidentas J.Gauckas daugelį metų tarnavo liuteronų kunigu, o politinės karjeros pradžioje ėmėsi „Stasi“ (tar. „Štazi“) archyvų išviešinimo iniciatyvos, kuri sudarė prielaidas bent dalinei buvusios Rytų Vokietijos desovietizacijai.
