84-erių Ona Dargienė į rudenėjantį miestą žvelgia pro langą, lauke ji nebuvo beveik dvejus metus. Iš lovos išlipa retai, nes išsitiesti ir pastovėti nebegali, stuburo ir sąnarių ligos sukaustė jos judesius, vis labiau silpsta ir širdis, vidaus organai.
Vaistus ryja saujomis
11 tablečių ryte ir tiek pat vakare padeda apmalšinti kūno skausmus, tačiau negali priversti pamiršti to, kaip ją nuskriaudė žmogiškumą pamiršę valdininkai. Jie atėmė iš senolės teisę oriai nugyventi jai likusius gyvenimo metus.
„Jau viena koja karste, o gyventi norisi, ir gardesnio kąsnio dar norisi, tačiau ir tai atėmė“, – vos sulaikydama ašaras kalbėjo moteris. Vienintelis jos ramstis – taip pat neįgalus vyras, nė žingsnio negalintis žengti be ramentų. Per abu jie gauna kiek daugiau nei tūkstantį litų pensijos. Tačiau artėja dar brangesnis šildymo sezonas, ir pensininkams teks mažiausiai 700 Lt skirti mokesčiams už erdvaus 70 kv. m ploto buto šildymą. Likusių pinigų turės užtekti ir vaistams, ir maistui.
„Matau, kad čia nėra teisybės, bet aš kovosiu iki galo, šitaip tikrai nepaliksiu“, – nepasiduoda senolės vyras Kazys Dargis.
Savivaldybė – bejėgė
Pernai lapkritį baigė galioti O.Dargienės pažymėjimas, liudijantis, kad moteris turi didelių specialiųjų poreikių. Nuo tada jai nebemokama pusantro šimto litų dydžio pašalpa. „Jums nenustatyti specialieji poreikiai“, – toks atsakymas atskriejo paštu iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Klaipėdos pirmojo teritorinio skyriaus. Stebuklui prilygstančią išvadą padarė dvi šios tarnybos darbuotojos, prieš tai apsilankiusios Dargių namuose ir apžiūrėjusios ligonę. Specialistės įvertino O.Dargienės gebėjimus atlikti kasdienius veiksmus – judėti, lipti laiptais, nusiprausti, maitintis, apsirengti.
Specialioje anketoje jos įrašė, kad moteriai būtina nuolatinė priežiūra, ji negalinti išsiversti be vieno arba dviejų žmonių pagalbos. Tačiau galutinė komisijos išvada buvo kitokia. Nieko negalėjo padaryti ir Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistai, kurie specialiųjų poreikių lygį nustato ir pašalpą skiria vadovaudamiesi NDNT tarnybos pažyma. „Jeigu žmogų padaro sveiku, mes esame bejėgiai“, – tikino Socialinių paslaugų poskyrio vyresnioji specialistė Jurgita Kundreckienė.
Sprendžia iš popierių
Praėjusią vasarą pasikeitė neįgalumo ir specialiųjų poreikių nustatymo tvarka, kuri ant senyvo amžiaus žmonių pečių užmetė dar sunkesnę biurokratinę naštą. Ligotiems pensininkams tenka varstyti nebe dviejų, kaip anksčiau, o trijų valdiškų įstaigų duris.
J.Kundreckienė pripažino, kad naujoji tvarka dar labiau apsunkino neįgalių pensininkų kasdienybę. „Žmogui dabar daug sudėtingiau. Manau, kad senoji tvarka, kai išvadą dėl specialiųjų poreikių teikdavo poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija, buvo teisinga. Medikai gerai žinodavo savo pacientus, jų ligas, o pacientams nereikėdavo blaškytis po kitas įstaigas“, – sakė valdininkė.
Nors reikalui esant specialistai atvyksta pas ligonį į namus, jie pripažįsta, kad svarbiausias rodiklis – ne tai, kaip ligonis atrodo, bet medikų įrašai popieriuje. „Mes vertiname tik remdamiesi medikų įrašais. Kaip jie surašo, taip mūsų įstaiga ir vertina“, – paaiškino NDNT direktoriaus pavaduotoja Vytautė Polujanskienė. Tačiau išvadoje dėl O.Dargienės būklės ją gydžiusių medikų pastabos liko nepastebėtos. Gydytojai diagnozavo moteriai širdies nepakankamumą, abiejų kelių ir klubų deformuojančią artrozę, osteoporozę, pažymose įrašė, kad ligonei sunku pakilti iš lovos, vaikščioti, kad jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
Išvadą, kad O.Dargienė neturi specialiųjų poreikių, pasirašiusi NDNT Klaipėdos pirmojo teritorinio skyriaus vedėja Olga Kulik nepanoro prisiminti šios istorijos ir atsisakė įvardyti priežastis, dėl kurių daugelį metų lėtinėmis ligomis serganti klaipėdietė staiga tapo sveika. Jos viršininkė V.Polujanskienė patarė O.Dargienei raštu kreiptis į tarnybos vadovą, kuris išnagrinėtų šį atvejį ir inicijuotų pakartotinį vertinimą.
