2017 04 10

Vos nesudegęs Lietuvos turizmo Everestas: Kryžių kalną per metus lanko per 240 tūkst. lankytojų

Taip jau nutiko, kad po Verbų sekmadienio išaušęs rytas buvo sunkus Kryžių kalnui. Užsidegė viena jo kepurė – ta, ant kurios stovi šv. Marijos skulptūra. Laiku suskubę ugniagesiai profesionaliai atliko savo darbą, o Lietuvos turizmo meka ir religinė šventovė dėl tūkstančių apanglėjusių kryžių turėtų būti dar lankomesnė.
Gaisras Kryžių kalne
Gaisras Kryžių kalne / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Dažnai sakoma, kad Kryžių kalnas vienija visas religijas ir jų konfesijas. Taip pat tvirtinama, kad šis kalnas priklauso visai Lietuvai ir net visam Pasauliui.

Didžiausi Kryžių kalno skeptikai yra archeologai. Jų žodžiais, ši šventovė tėra žiemgalių Jurgaičių piliakalnis. Kryžių kalnas taip pat dažnai minimas tarp šiurpiausių pasaulio vietų.

Kaskart vis prabylama apie naujos bažnyčios statybas šalia Kryžių kalno. Mat Bažnyčia mielai priglaustų Kryžių kalną po savo sparnu. Tačiau tokias mintis tuoj pat palydi kritikai, siūlantys čia statyti visų religijų šventoves.

Kalnas iš tiesų yra Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybė. Kalną prižiūri kelios institucijos, pasiskirsčiusios pareigomis.

Rinkliavą už parkavimą surenka Šiaulių rajono turizmo ir verslo centras, kuris iš šios rinkliavos sau nieko nepasilieka – tai savivaldybės funkcija ir kąsnis.

Centras turi savo filialą, kuris šioje vietoje vykdo ir savo prekybą bei teikia žmonėms reikiamą informaciją.

Visai prie informacijos centro yra ir prekyvietė, kurioje prekiaujama įvairaus dydžio kryžiais, rožiniais, šventųjų paveikslėliais. Prekybos sezonas dar neįsibėgėjo, todėl čia galime pamatyti tik kelis prekeivius iš 16. Būtent tiek prekybos vietų yra.

Žmonės čia dirba paslaugūs – išmano savo darbą. O užkalbinus paaiškėja ir kodėl – jie čia dirba jau ne pirmą dešimtmetį. Prekiavo ir tuomet, kai kioskeliai buvo visai šalia kalno.

Pardavėjai tikina, kad visi už savo vietą moka rinkliavą – 87 eurus per mėnesį – net jei ir neprekiauja. Pasitaiko, kad prekeiviai vienas kitą pavaduoja, tačiau naujam prekeiviui čia patekti pavyktų tik per stebuklą.

Tai gal čia visi giminės? Darbuotojai susižvalgo ir juokiasi. Juk tuomet korupcija kvepėtų. O kad seniai vienas kitą pažįsta – ne paslaptis.

Prekiaujančios moterys teigia, kad daugiausiai uždirba vasaros mėnesiais, tačiau pelną tenka dalinti visiems metams, nes rinkliava bei mokesčiai vienodi ir žiemos mėnesiais.

Apanglėję kryžiai bus išvežti ir sudeginti

Tą patvirtina ir Kryžių kalną prižiūrinčios Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė: „Žmonės susikūrė sau darbo vietą, moka mokesčius. Dabar turime vieną pageidaujantį prekiauti savo dirbiniais, tačiau per metus jam vietos kol kas neatsirado.“

Lietuviškai tautodailei ir kryždirbystei prie Kryžių kalno vietos nėra.

Jei taip sąžiningai – tikrai lietuviškai tautodailei ir kryždirbystei prie Kryžių kalno vietos nėra. Tai labai siauro rato uzurpuota komercija.

Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad ir senais laikais čia tautodailės buvo nedaug.

J.Baškienė informavo, kad seniūnija kasmet gauna po 4344 eurus kalno tvarkymui. Šių pinigų pakanka šiukšlių išvežimui, elektrai, naudojamai per atlaidus, nušienavimui.

Už šiuos pinigus tikriausiai bus tvarkomi ir sudegę kryžiai. Jau antradienio rytą vyks su ugniagesiais suderinta talka. Visi nuodėguliai bus išvežti į vieną vietą ir ten sudeginti.

„Darysime talką ir išvešime sudegusius ir apdegusius kryžius. Turime vietą, pašventintą klebono. Ten ir sudeginame tokius kryžius iki galo“, – pasakojo Meškuičių seniūnė.

VIDEO: Kryžių kalne kilo gaisras

Skaičiai įspūdingi

Šiaulių rajono Turizmo ir verslo informacijos centre galima rasti gana iškalbingos statistikos, kuri skelbia, jog Kryžių kalnas, būdamas vienu objektu, yra tikra lietuviško turizmo viršukalnė – Everestas.

Vien centro pajamos užpernai siekė per 78 tūkst. eurų. Pernai – per 87 tūkst. eurų. Prekeivių apyvartos lieka privačios ir sunkiai įsivaizduojamos ar atspėjamos.

Per visus 2016 metus kalne apsilankė 234973 oficialiai suskaičiuoti žmonės. Daugiausia žmonių atvyksta vasaros mėnesiais.

Jei skaičiuotume turistus, pamatytume grandiozinius skaičius. Jau šiemet per pirmą ketvirtį kalną aplankė 8254 lankytojai. Reikia turėti omeny, kad daugybė atvykėlių į centrą neužsuka ir čia automobilio nepastato.

2016 metais per tą patį laikotarpį atvyko 12597. Per visus 2016 metus kalne apsilankė 234973 oficialiai suskaičiuoti žmonės. Daugiausia žmonių atvyksta vasaros mėnesiais.

Štai birželis – 33665 lankytojai, liepa – 42192, rugpjūtis – 55365. Pastarasis mėnuo paprastai būna absoliutus lyderis. Ne vien dėl to, kad oras ir metas yra pats tinkamiausias. Rugpjūtį čia vyksta Kryžių kalno atlaidai, sutraukiantys kelis tūkstančius piligrimų.

Jei norėtume sužinoti tikrąjį lankytojų skaičių, turėtume pridėti dar kelias dešimtis tūkstančių vienuolyno praeivių, dviratininkų, žygeivių, fotografų, niekaip neužfiksuotų informacijos centre.

Kadaise buvo užmojų suskaičiuoti, kiek ant kalno yra Kryžių. Prieš pusantro dešimtmečio buvo suskaičiuota per 600 tūkst. kryžių – stovinčių ir kabančių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs