Atsakydama į „valstietės“ Agnės Širinskienės klausimą, ką VPT nustatė tikrindama LRT viešųjų pirkimų organizavimo skaidrumą, D.Vilytė teigė, kad per pastaruosius 10 metų LRT pirkimus VPT kasmet tikrino po 1–2 kartus. Paskutinis stambus tikrinimas vykdytas 2017 m. gruodį – tai buvo nacionalinio transliuotojo pastatų remonto pirkimas, kurio vertė siekė 25 mln. eurų. Pasak D.Vilytės, pažeidimų pirkime nustatyta gana daug.
„Kvalifikaciniai reikalavimai buvo užaukštinti. Darytina prielaida, kad jie buvo pritaikyti vienam tiekėjui. Darytina prielaida, kad tie reikalavimai buvo sietini su prieš tai 2016 m laimėjusio tiekėjo dalyvavimu, kad jis toliau tęstų savo darbus“, – sakė D.Vilytė.
Pertekliniai ir specifiniai reikalavimai, pasak D.Vilytės, buvo įrašyti į pirkimo sąlygas. VPT įpareigojo LRT keisti pirkimo sąlygas.
Taip pat, pasak D.Vilytės, šiurkščių pažeidimų buvo nustatyta ir vertinant atskirus technikos įsigijimo atvejus. Šiuo metu yra tiriamas vienas didžiausių pastaruoju metu vykdytų LRT tyrimų, įsigyjant naują kilnojamąją stotį. Jo išvadų dar nėra.
D.Vilytė atkreipė dėmesį, kad vienas tiekėjas – UAB „Televizijos ryšių sistemos“ – uždaruose konkursuose laimi dažnai. Ji pripažino, kad dėl rinkos specifikos aštuonių ar dešimties tiekėjų kiekviename technikos pirkime tikėtis neverta, tačiau tai, kad dažniausiai sekasi vienam tiekėjui, kelia įtarimų. Ji svarstė, kad LRT galėjo nedėti pakankamai pastangų pasidomėti galimybėmis gauti įrangą ir kitais būdais – tai yra, nuomojant.
Tiek pažeidimus įsigyjant techniką, tiek pažeidimus įsigyjant statybos paslaugas, pasak D.Vilytės, galima vadinti šiurkščiais.
„Nėra labai gerai su pirkimo dokumentų ruošimu ir techninėmis specifikacijomis, kvalifikaciniais reikalavimais. Yra ribojantys konkurenciją dokumentai rengiami“, – sakė ji.
D.Vilytė, anksčiau buvusi LRT tarybos nare, sakė, kad situacija verta platesnės diskusijos negu vien tik kalbos apie viešuosius pirkimus. Jos teigimu, jos patirtis jai leidžia teigti, kad LRT vidaus kontrolės sistema veikia blogai, o taryba LRT niekada nebuvo ir nėra realus šeimininkas, savininkas gerąja prasme, kuris gautų visą informaciją ir galėtų gauti deramą įtaką.
Administracinė komisija, kuri, pasak jos, turėtų padėti Tarybai orientuotis viešųjų pirkimų pinklėse, savo darbo tinkamai neatliko – nebuvo ataskaitų, išsamaus vertinimo, egzistavo tik formalus mechanizmas.
„Ar taryba valdo nacionalinį transliuotoją? Tikrai nevaldo. Reikia žiūrėti teisybei į akis, šiandien tokia situacija, kad nevaldo“, – sakė D.Vilytė.
Ar taryba valdo nacionalinį transliuotoją? Tikrai nevaldo. Reikia žiūrėti teisybei į akis, šiandien tokia situacija, kad nevaldo.
Klausiama, ar VPT tyrimai nėra grėsmė žodžio laisvei, D.Vilytė atsakė, kad viešasis sektorius už gaunamus asignavimus turi atsiskaityti tiek visuomenei, tiek juos tiriančioms institucijoms.
„Jei lygintume ligonines, mokyklas, darželius ir nacionalinį transliuotoją, aš manau, kad tie patys standartai, lėšų panaudojimo skaidrumas, atskaitomybė, kaip jos panaudojamos, turi būti taikoma visiems. Nematau, kad Viešųjų pirkimų tarybos vertinami pirkimai keltų pavojų žodžio laisvei“, – teigė VPT vadovė.
D.Vilytė atkreipė dėmesį, kad VPT vertino tik sandėrius, kurių metų LRT įsigijo prekes, paslaugas ar darbus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Tokių darbų įsigijimui LRT per penkis metus išleido apie 30 mln. eurų, tai sudaro apie 19–20 proc. LRT biudžeto.
Kadangi audiovizualinės medžiagos – televizijos ir radijo programų – įsigijimui įstatymas taiko išimtis, šių sandėrių VPT nevertina.
Klausiama, ar Kultūros ministerijos dabar rengiamas naujos pirkimų tvarkos projektas turėtų sugriežtinti įstatymo nuostatas, kad laidų įsigijimui taip pat būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, D.Vilytė atsakė, kad taip valstybė pasielgti galėtų, bet tai nebūtų efektyvu.
„Valstybė turi teisę ir gali sugriežtinti direktyvoje esančias nuostatas. Bet jei visi meniniai, kūrybiniai projektai suksis per viešuosius pirkimus, dabartiniame projekte daug nuostatų perkeliamos iš įstatymo, bus sunku sugalvoti kriterijus, kaip atrinkti, sunkiai įsivaizduojame, kaip tai gali būti efektyvu“, – sakė D.Vilytė.
„Įsivaizduokime, kad nacionalinis transliuotojas perka tinklelį. Taryba, tvirtindama programų mastą, nutaria, kad reikia tokio procento žinių laidų, tiek pramoginių laidų, tiek laidų mažumoms, tiek vaikams, tiek filmų. Daro technines sąlygas, jei tai būtų viešasis pirkimas, kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui. Kokie tai būtų reikalavimai? Susiję su kultūros vadyba, ar su meniniu išsilavinimu? Prodiuserinėse kompanijose, siūlančios produktui televizijai, įvairaus išsilavinimo žmonių dirba. (...) Kokius reikalavimus reikėtų sugalvoti nacionaliniam transliuotojui, kad jis nusipirktų vaikams laidas ar pramogines laidas, gyvenimo būdo laidas. Gana sudėtingas uždavinys būtų. Ar tai neįmanoma? Įmanoma, viskas įmanoma. Bet ar tai bus objektyvu? Bus gana komplikuoti dalykai“, – pridūrė ji.
Anot jos, VPT pozicija tokia, kad jei manoma, kad lėšos programų įsigijimui nėra naudojamos efektyviai, vis dėlto reikėtų ieškoti kitų būdų, kontrolės mechanizmų, kaip su tuo kovoti, o ne taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą.
D.Vilytės teigimu, jei LRT taryba ir Administracinė komisija atliktų savo darbą, net ir esant dabartiniams teisės aktams, negriežtinant Viešujų pirkimų įstatymo, galima užtikrinti lėšų panaudojimo kontrolę.
Ž.Pečiulis: taryba negali peržengti ribų
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis tikino, kad taryba veikia savo kompetencijos ribose ir nesikiša į viešųjų pirkimų procedūras ar su jomis susijusius teisinius procesus.
„Taryba veikia savo kompetencijos ribose. Kadangi iškyla nauji klausimai, tuos dalykus galima persvarstyti, kaip galima būtų labiau prižiūrėti, bet taryba turi tam tikras ribas, kurių neturėtų peržengti“, – BNS sakė jis.
Administracija, ant jo, tarybos neinformavo apie VPT nustatytus pažeidimus.
„Žinoma, informuoti, turbūt, turėtų, bet įsivaizduoju, kad tą informavimą taryba priimtų domėn. Bet yra institucija, kuri tikrina, ir, matyt, taryba neturėtų dubliuoti nei administracijos, nei tikrinančių institucijų veiklos“, – kalbėjo Ž.Pečiulis.
Klausimų kelia kilnojamos stotys
Vienas LRT viešųjų pirkimų vadovų Justas Senapėdis komisijai tvirtino, kad perkant specifinę programinę įrangą ją gali tiekti tik gamintojo įgalioti atstovai Lietuvoje, todėl atliekant nemažą dalį pirkimų nesulaukiama pakankamos konkurencijos, dalyvauja tik vienas ar du tiekėjai.
Pasak jo, dažnai esami tiekėjai įgyja pranašumą sudarant naujas sutartis, nes žino apie sutarties pabaigą ir dėl to gali iš anksto suderėti su gamintoju dėl geresnės įrangos kainos, taip įgydami pranašumą prieš konkurentus.
Seimo komisijos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė posėdyje stebėjosi, kad dokumentams pateikti LRT pirkimuose nustatomas labai ribotas laikas, dokumentai yra lietuvių kalba, o tokios sąlygos nėra palankios užsienio tiekėjams. Tai, pasak jos, ypač aktualu perkant brangią įrangą, pavyzdžiui, kilnojamas televizijos stotis. VPT duomenimis, vien 2017-ųjų pabaigoje iš „Televizijos ir ryšio sistemų“ įsigytos dvi kilnojamos stotys už 5,4 mln. eurų.
Anot J.Senapėdžio, kliūčių kyla, nes užsienio tiekėjai neturi elektroninio parašo ir dėl to turi dalyvauti per tarpininkus Lietuvoje. Pasak jo, kilnojamųjų stočių įsigijimui parengti konkurso sąlygas buvo labai sudėtinga, konkursą pavyko paskelbti tik 2017-ųjų viduryje, užtrunka susirašinėjimas su konkurso dalyviais, tad numačius ilgą dokumentų teikimo terminą procedūros galėjo nusikelti į metų pabaigą ir taip kiltų rizika nepanaudoti biudžete numatytų lėšų.
Komisija anksčiau yra išklausiusi LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, jo pavaduotoją Rimvydą Paleckį, LRT tarybos vadovą Žygintą Pečiulį, LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Parlamentas yra nurodęs tyrimą atlikti iki birželio 1-osios.
Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina politiniu spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad sprendimas bus paskelbtas rudenį.
Papildyta 03.15: LRT atsakas D.Vilytei
Faktinė informacija apie 3 pastatų modernizavimo darbų viešąjį pirkimą
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) 2017 m. birželio 28 d. buvo paskelbtas LRT pastatų ir jų inžinerinių sistemų modernizavimo bei pastato patalpų rekonstravimo, įskaitant projektavimo ir susijusias paslaugas, darbų pirkimas. Pradėjus pirkimo procedūras buvo gautos rinkos dalyvio pretenzijos dėl pirkimo sąlygų. Išnagrinėjus pretenzijas, jos buvo atmestos kaip nepagrįstos.
Rinkos dalyvis, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė ieškinį teismui.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškinį, jį atmetė. Teismas pažymėjo, jog LRT teisėtai ir pagrįstai atmetė ir atsisakė nagrinėti ieškovo pretenzijose keliamus reikalavimus, nepažeidė pirkimo sąlygose, teisės aktuose ir teismų praktikoje numatytų tiekėjo teisių, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Papildomai pažymėtina, kad atmetus pretenzijas buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) raštas, kuriuo LRT įpareigota stabdyti pirkimo procedūras ir pateikti pirkimo dokumentus įvertinimui. VPT, atlikusi dokumentų vertinimą, pateikė išvadą, kurioje įvardino vertinimo metu nustatytus neatitikimus Viešųjų pirkimų įstatymui ir įpareigojo LRT patikslinti pirkimo dokumentus bei informuoti VPT apie šio įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus VPT išvadoje pateiktą informaciją, atsižvelgiant į gautas VPT pastabas, šiuo metu yra koreguojamos pirkimo sąlygos. Jas pakoregavus, nustatyta tvarka pirkimo sąlygos bus pateiktos VPT vertinimui ir, gavus pritarimą, pirkimo procedūros bus tęsiamos.
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigoja viešinti vykdomo pirkimo biudžeto. LRT, siekdama racionalesnio lėšų panaudojimo, priėmė sprendimą jo neviešinti, nes būtent tokiu atveju, tiekėjams neturint informacijos apie pirkimo biudžetą, jų pateikti pasiūlymai nebūtų „pritempti“ prie pirkimo biudžeto ir atitiktų realias rinkos kainas.
Tenka apgailestauti, kad Laikinosios komisijos LRT veiklai tirti posėdyje VPT vadovė D.Vilytė atskleidė konfidencialią informaciją – planuojamo pirkimo biudžetą, kuris buvo per žiniasklaidą paviešintas, dėl ko LRT kyla rizika iš tiekėjų gauti brangesnius pasiūlymus.
Dėl televizinės technikos įsigijimo
LRT gamybinius poreikius TV transliacijoms iš įvykio vietų optimaliai patenkina 3 šiuo metu eksploatuojamos kilnojamos televizijos stotys (toliau-KTS). Iš jų tik viena stotis visiškai atitinka keliamus techninius reikalavimus, t.y. yra aukštosios raiškos (HD) formato. Likusios dvi yra pasenusios, dar SD formato, jų įranga gaminta 1990-2005 m. Taip pat ir KTS automobilių būklė yra kritiška – pasibaigus vienos iš jų (KTS 3) techninės apžiūros terminui jos nebus galima pratęsti, nes automobilis neremontuotinas dėl jau nebegaminamų detalių.
LRT, nuosekliai investuodama į technologinės įrangos atnaujinimą, 2016 m. pateikė Kultūros ministerijai ir Finansų ministerijai Valstybės investicijų projektą „Televizijos stočių įsigijimas“. Investicinis projektas buvo priimtas ir įtrauktas į 2017-2019 metų Valstybės investicijų programą.
Įgyvendindama investicinį projektą LRT 2017 m. pradžioje paskelbė tarptautinį konkursą vienai kilnojamai televizijos stočiai įsigyti. Šiai stočiai LRT numatė skirti ne daugiau kaip 3.140.000,00 Eur be PVM. Konkurso metu buvo gauti du pasiūlymai, abiejų pasiūlymų kainos ženkliai viršijo LRT planuojamas lėšas KTS įsigyti.
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą abu tarptautiniame pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai buvo pakviesti į neskelbiamas derybas. Po derybų buvo gauti galutiniai tiekėjų pasiūlymai. Tų pasiūlymų pagrindu LRT viešųjų pirkimų komisija išrinko nugalėtoju mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“. Su šiuo tiekėju sudaryta sutartis dėl KTS pagaminimo, sutarties vertė 3.134.914,00 Eur.
LRT radijo ir televizinės technikos pirkimų statistika
Specifinę radijo ir televizijos techninę įrangą Lietuvoje tiekia vos 3 tiekėjai:
UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ (TVC). 51 darbuotojas. Veikia nuo 1996 m. Apyvarta 2006 m. 10-20 mln. Eur
UAB „AV Systems“. 6 darbuotojai, įkurta 2008 m. Apyvarta 1-2 mln. Eur
UAB „Hannu Pro Vilnius“. 3 darbuotojai. Veikia nuo 1997 m. Apyvarta 500 tūkst. – 1 mln. Eur
Visi LRT pirkimai – mažiausios kainos: 2013 – 2017 m. Su TVC – 41 sutartis, „AV Systems“ – 15 sutarčių, „Hannu Pro“ – 5 sutartys.
UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ yra seniausias ir didžiausias rinkos dalyvis, atstovaujantis didžiausiam gamintojų skaičiui, tad natūralu, kad jis turi tinkamiausius pajėgumus įgyvendinti projektus. Yra dalyvavęs ir laimėjęs konkursus bei įgyvendinęs projektus Estijoje, Latvijoje, Islandijoje, Kroatijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse.
2017 m. LRT pirkimai vyko su:
„AV Systems“ – 3 sutartys
„Hannu Pro“ – 4 sutartys
TVC – 10 sutarčių.
