„Su premjeru kalbėjome apie viešųjų pirkimų situaciją ir norėtume, kad ji gerėtų. Kalbėjome apie prioritetus 2017 metams ir kalbėjome, kaip dirbsime. Premjeras suinteresuotas, kad viešuose pirkimuose korupcijos mažėtų. (...) Šiemet pasiliekame prie kelių tų pačių sričių: statybos, informacinės technologijos, medicina ir keliai vis dar išlieka prioritetas. Taip pat šiemet turėtume daugiau dėmesio skirti minkštiems projektams: mokymams, konsultacijoms ir galimybių studijoms“, – po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė VPT vadovė Diana Vilytė.
Jos žodžiais, VPT turės padėti viešųjų pirkimų rinkos žaidėjams taikyti naują įstatymą – tikimasi, kad jį Seimas priims dar šiemet.
„Šiandien išgirdau norą skaidrinti ir gerinti situaciją. Vienareikšmiškai dėmesys bus sutelkiamas į metodinę pagalbą, nes tikimės, kad išeis naujas įstatymas ir su juo rinka prašys bei norės metodinės pagalbos. Bus didelis dėmesys skirtas mokymams, konsultacijoms ir pagalbai“, – kalbėjo D.Vilytė.
Jos teigimu, pastaruoju metu daug dėmesio sulaukę ydingi vidaus sandoriai turėtų būti naudojami labai retais ir išimtiniais atvejais arba jų reikėtų visiškai atsisakyti. Taip pat VPT šiemet toliau turėtų skirti daug dėmesio didžiųjų įmonių, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ pirkimų tikrinimui.
„Pagrindinis dalykas yra sisteminis požiūris. Vieno ar kito pirkimo patikrinimas yra gerai, bet tai tik akmenukų mėtymas vandenį, o požiūris ir noras padaryti pokyčius viešuose pirkimuose gali lemti tik sisteminė peržiūra“, – teigė D.Vilytė.
Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė BNS tvirtino, kad iš VPT tikimasi, jog viešieji pirkimai bus nagrinėjami sistemiškai.
„Pirmiausia mes norime problemą spręsti sistemiškai, kad prevenciniu būdu nuo pat pirkimo pradžios būtų taupomos lėšos ir nukreipiamos ten, kur labiausiai reikia. Dirbsime kartu su VPT, galvodami, kaip centralizuoti viešuosius pirkimus, kad jie būtų skaidresni, efektyvesni, kad pirkimai būtų daromi ne tik pagal mažiausios kainos, o pagal ekonominį naudingumą ir kad būtų pritraukiama dagiau tiekėjų“, – sakė M.Dargužaitė
Jos žodžiais, norima, kad visa viešųjų pirkimų sistema taptų efektyvesnė.
„Norime, kad bendrai būtų pasiektas efektyvumas. VPT daro analizes ir jas mums pateikia. Aš manau, kad tokių analizių labai reikia, jog pamatytume, kur yra sisteminės problemos.
Požiūris yra, kad mes norime žiūrėti į absoliučiai viską. Istoriškai labai daug dėmesio buvo skiriama didiesiems pirkimams, o mes norime sistemiškai žiūrėti ir surasti būdų, kaip paliesti visas problematiškas sritis“, – sakė M.Dargužaitė.
Pastaruoju metu nemažai diskutuota apie vidaus sandorius, kai paaiškėjo, jog valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams. Anksčiau D.Vilytė paragino uždrausti sudaryti vidaus sandorius, tokį jos pasiūlymą palaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Konkurencijos taryba bei Valstybės kontrolė.
Praėjusių metų pabaigoje Seimui buvo pateikti du projektai – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projektas, pakeisiantys dabar galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą.
Pataisos numato, kad perkančiosios organizacijos privalės palaipsniui mažinti kainos kriterijaus taikymą ir iki 2019 metų pirkimai, atliekami pagal kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negalės sudaryti daugiau kaip 60 proc. bendros pirkimų vertės, o nuo 2020 metų – ne daugiau kaip 30 procentų.
Įstatymų projektuose siūloma, kad vidaus sandoriai būtų leidžiami išskirtinai tarp tų įmonių, turinčių perkančiosios organizacijos statusą, ir tik tuomet, kai vidaus sandoriais nebus pažeidžiama Konkurencijos įstatyme įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvę.
