M.Bastys, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją (nuslėpė ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika), savo kandidato į Seimą anketoje nurodė nebendradarbiavęs su užsienio valstybių slaptosiomis tarnybomis.
VRK, tvirtindama kandidatus į naujus Seimo rinkimus Zanavykų vienmandatėje apygardoje (vyskiančius rugsėjo 16 d.), dėl M.Basčio jau kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Vėliau nuspręsta dėl M.Basčio ryšių kreiptis į VSD. Šis sprendimas rugpjūčio 14 d. VRK posėdyje priimtas vienbalsiai, tačiau, kaip paaiškėjo, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kuri, kaip komisijos vadovė, atsakinga už paklausimus institucijoms, aiškintis M.Basčio ryšių neskubėjo, mat VSD paklausimą iš VRK šiuo klausimu gavo tik rugpjūčio 31 d.
Rugsėjo 12 d. paskelbtas dvi dienas truksiantis išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose Zanavykų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau VRK iki šiol dar negavo VSD atsakymo apie M.Basčio ryšius, tad politikas rinkimus pradėjo, neišgirdęs Lietuvos žvalgybos duomenų apie jo ryšius.
„Raštas su VSD atsakymu dar nėra išsiųstas VRK, jis yra rengiamas“, – LRT.lt patvirtino VSD.
Pirmininkės pavaduotojas bėdos nemato
LRT.lt susisiekti su VRK pirmininke L.Matjošaityte nepavyko.
Komisijos pirmininkės pavaduotoja Svetlana Misevičienė teigė, kad rugpjūčio pabaigoje surengtame VRK posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl paklausimo VSD apie M.Bastį. Tąkart VRK pirmininkė L.Matjošaitytė, pasak S. Misevičienės, tvirtino, kad tiksliai nežinojusi, kaip formuluoti klausimus VSD.
Pašnekovė pripažino mananti, kad VRK pirmininkė raštą VSD turėjo išsiųsti anksčiau.
„Aišku, kad pavėluotai išsiųstas tas raštas. VSD atsakymo mums dar neatsiuntė ir neaišku, kada atsiųs. Ką aš galiu daugiau pasakyti? Taip išėjo. Aišku, turėjo anksčiau išsiųsti tą paklausimą“, – LRT.lt sakė S.Misevičienė.
Kiek kitaip kalbėjo kitas VRK pirmininkės pavaduotojas Vincentas Vobolevičius. Anot jo, laišką VSD dėl M. Basčio turėjo suformuluoti šio sprendimo iniciatoriai, tai yra VRK narys Vilius Semeška, tačiau to laiku nepadarė.
„Buvo priimtas sprendimas, tačiau sprendimo iniciatoriai nesiėmė jokių veiksmų suformuluoti konkretų kreipimąsi į VSD. Tik vėliau mėnesio pabaigoje vykusiame posėdyje sprendimo iniciatoriai išreiškė nuostabą, kad toks kreipimasis nebuvo parengtas. Atsakymas pirmininkės, sekretoriato buvo toks, kad parengti kreipimąsi turėjo jo iniciatoriai“, – LRT.lt aiškino V.Vobolevičius.
To, kad M.Bastys Seimo rinkimuose startavo be VSD išvados, VRK pirmininko pavaduotojas nesureikšmino.
„Jeigu kalbėsime apie potencialią žalą rinkėjams, aš vis dėlto didelės žalos nematau. Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, M.Bastys turėjo ryšių su kitos valstybės saugumo atstovu, tačiau nėra pasakyta, nėra išaiškinta, kad jis buvo bendradarbiavimo santykiuose.
Kad VRK anksčiau neišsiuntė kreipimosi į VSD, tai čia, manau, yra daugiau VRK vidinė problema, bet, jeigu žiūrėtume į žalą rinkėjams, manau, Konstitucinio Teismo išaiškinimo pakanka įvertinti M.Basčio ryšį su Rusijos atstovu“, – komentavo V.Vobelevičius.
BNS primena, kad Seimo nario vieta laisva liko, kai Zanavykų apygardoje išrinktas M.Bastys atsisakė parlamentaro mandato. Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato ir dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.
Konstitucinis Teismas M.Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
