Tokį sprendimą VRK priėmė vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuriame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. Karių savanorių ten nėra.
Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai laikosi pozicijos, kad karinė tarnyba ir politinis darbas savivaldybėse yra nesuderinamas pagal Konstituciją.
Vyriausioji rinkimų komisija dar prieš rinkimus prašė politikų išsklaidyti abejones dėl karių savanorių statuso, tačiau klausimui taip ir neperžengus diskusijų rėmų, penktadienį pati paskelbė savo poziciją.
„Keturi išrinkti asmenys yra savanoriai, ir šioje vietoje ir komisijai reikia išsakyti poziciją, daug kas laukia to vertinimo“, – penktadienį per posėdį klausimą dėl savanorių statuso iškėlė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.
Ji pasiūlė vadovautis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuriame išvardintos su tarybos nario mandatu nesuderinamos pareigos: nuo prezidento, Seimo nario iki tam tikrų pareigybių savivaldybėje.
„Aš siūlyčiau šioje vietoje vadovautis būtent 91 straipsnio pirma dalimi, laikyti, kad yra baigtinis nesuderinamų pareigų sąrašas ir laikyti, kad kariai savanoriai gali tapti tarybos nariais. Kol kas nesuderinamos pareigos, dėl kurių prarandamas mandatas, neapima savanorio pareigų“, – sakė VRK vadovė.
Jai komisijos nariai pritarė bendru sutarimu.
„Įvertinus esamą teisinį reguliavimą, VRK nemano, kad kariai savanoriai, kol kas dar kandidatai, eina nesuderinamas pareigas ir jiems nereikia atsisakyti nesuderinamų pareigų“, – komisijos verdiktą paskelbė L.Matjošaitytė.
Iš viso savivaldos rinkimuose dalyvavo 73 Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, į tarybas išrinkti keturi.
Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad priklausymas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) yra tikroji karo tarnyba.
Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais.
Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra įrašytas pareigų, kurios yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sąrašas. Jame karių savanorių nėra.
Be to, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas kariams savanoriams padaro išimtį ir leidžia dalyvauti politinėje veikloje.
Konstitucija draudžia tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims ne tik būti Seimo ar savivaldybių nariais, bet ir užimti renkamas ar skiriamas pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.
Kariais savanoriais gali tarnauti 18–60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.
