Šis sprendimas E.Gentvilui vis tiek neatrodo teisingas.
„Susitiksime teisme“, – išeidamas iš VRK posėdžių salės atsisveikino politikas.
Vis dėlto komentuodamas situaciją žurnalistams E.Gentvilas pripažino, kad praradusi pusmečio, o ne metų dotaciją partija išgyvens.
„Žinoma, protingas sprendimas, lyginant su tuo, koks buvo parengtas. Ar jis teisingas, tą mes įrodinėsime teisme. Priekaištų VRK dėl šios dienos sprendimo neturiu. (...) Yra lengviau kalbėtis su banku. Yra lengviau kalbėti apie partijos ateitį, apie partijos narių stabilizavimą ir tik tiek galiu pasakyti, kad tie, kurie per anksti išsigando ir puolė šokinėti ir strakalioti, tiesiog neturėtų taip daryti. Linkiu visiems stiprybės“, – teigė laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas.
Nusprendė pasigailėti
Iš pradžių VRK buvo pateiktas siūlymas dotacijos neskirti metus, tačiau komisija nutarė, kad tokia sankcija būtų per griežta.
Už tai, kad Liberalų sąjūdis negautų pusės metų dotacijos – beveik 395 tūkst. eurų – vienbalsiai balsavo visa komisija, išskyrus nusišalinusį nuo balsavimo Liberalų sąjūdžio atstovą komisijoje Maksimą Reznikovą.
Diskusijoje prieš balsavimą komisijos narys Vilius Semeška tikino, kad komisija turėtų neskirti ne metų, o pusmečio dotacijos, nes suma už mokymus yra daug kartų mažesnė už partijos prarandamą dotaciją ir bausmė nebūtų proporcinga pažeidimui. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad partija pažeidimą padarė pirmą kartą.
Priversti politinę organizaciją prieš visiško nemokumo nebūtų gerai politinei sistemai ir nevisiškai sąžininga, – sakė Vilius Semeška.
„Priversti politinę organizaciją prie visiško nemokumo nebūtų gerai politinei sistemai ir nevisiškai sąžininga“, – sakė konservatorių atstovas VRK.
Kad komisija neskirtų tik pusmečio dotacijos, kolegas dar įtikinėjo VRK nariai Svajonė Šatkauskienė, Vincentas Vobolevičius ir Olga Kilkinova.
Darijus Beinoravičius tikino, kad komisija turi atsižvelgti ir į tai, kad partijoje pasikeitė vadovybė, o nuo pažeidimo praėjo nemažai laiko.
Liberalų sąjūdžio laikinasis pirmininkas Eugenijus Gentvilas prieš komisijos posėdį žurnalistams sakė bandysiantis komisiją įtikinti, kad siūlymas neskirti net pusmečio dotacijos nebūtų teisingas.
Pasak jo, įstatyme numatytas terminas „iki dvejų metų“ nereiškia, kad dotacija gali būti neskiriama tik už kelias savaites. To E.Gentvilas ir prašė VRK.
Be to, Liberalų sąjūdis prašė VRK atidėti ketvirtadienio posėdį dėl to, kad ankstesnį VRK sprendimą partija yra apskundusi teismui. Tačiau komisija nutarė klausimą svarstyti nelaukdama teismo sprendimo.
S.Šatkauskienė po E.Gentvilo pasisakymo padėkojo už VRK suteiktą galimybę išgirsti, kokie bus partijos argumentai teisme ir jam tinkamai pasirengti.
VRK narys V.Semeška taip pat tikino apgailestaujantis, kad iš E.Gentvilo išgirdo tik dar atkaklesnį kaltės neigimą, nors žmogiškai, pasiūlęs neskirti dotacijos ne metus, o pusmetį, vylėsi iš liberalų lyderio išgirsti nors menką „aš kaltas“.
„Aš suprantu ne kaip krikščionis, o kaip žmogus, būtinybę įvertinti savo elgesį. Šita prasme Liberalų sąjūdis padarė jau daug darbų. (...) Mes padarėme išvadas ir padarėme pamokas. Jei tai priimate kaip mūsų bandymą išsivalyti, tai taip ir priimkite“, – teigė E.Gentvilas primindamas, kad dabar nė vienas partijos narys nebeturi viešųjų įstaigų, o partija priėmė Skaidrumo standartą. Be to, jis tikino, kad partija bendradarbiaus su teisėsauga baudžiamajame procese.
Prasiskolinę liberalai neteko 395 tūkst. eurų
Pagal įstatymą, šiurkštų pažeidimą padariusiai politinei partijai biudžeto asignavimai neskiriami iki dvejų metų, o neskirti pinigai grąžinami į valstybės biudžetą.
Teisę pradėti gauti biudžeto asignavimų pusmetinį dydį tokia partija įgyja tik kitą pusmetį nuo pažeidimo pašalinimo.
Procesas vyksta politizuotas, padaryti procesiniai pažeidimai tiek iš VRK, tiek iš prokuroro, vykdančio ikiteisminį tyrimą, pusės, – sakė E.Gentvilas.
VRK praėjusią savaitę pripažino, kad partija šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo. Liberalai šį sprendimą jau apskundė teismui.
Liberalų sąjūdžio laikinasis pirmininkas E.Gentvilas tikina nematantis jokios partijos kaltės dėl dalyvavimo Taikomosios politikos instituto mokymuose.
„Procesas vyksta politizuotas, padaryti procesiniai pažeidimai tiek iš VRK, tiek iš prokuroro, vykdančio ikiteisminį tyrimą, pusės. Tas labai aiškiai fiksuojama. Kalbant apie turinį, tai nėra auka 45 tūkst. Ši auka negali būti skirta Liberalų sąjūdžiui, kadangi paslaugos suteiktos iki rinkimų kampanijos pradžios“, – sakė laikinasis liberalų vadovas.
Jis tikino, kad rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 dieną ir po jos nebuvo nė vienų Taikomosios politikos instituto mokymų.
Pasak Liberalų sąjūdžio laikinojo pirmininko, partija iš mokymų negavo jokios naudos. Esą, jei naudą gavo mokymų dalyviai, kurie paskui registravosi kaip savarankiški rinkimų kampanijos, tai VRK priekaištus ir turėtų pateikti jiems.
„Jeigu kas nors turi kompensuoti arba deklaruoti tai tie fiziniai asmenys“, – sakė E.Gentvilas.
Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad per 2016 metų rinkimus Liberalų sąjūdis, pažeisdamas įstatymą, gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto.
Nepinigine auka VRK pripažino praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis instituto surengtus mokymus „Ready to Win“, kurie kainavo 45,336 tūkst. eurų. Mokymuose dalyvavo partijos nariai, o Liberalų sąjūdis už juos nemokėjo.
Liberalų sąjūdis šiuo metu turi 540 tūkst. eurų skolą. Didžiausias įsiskolinimas – negrąžinta 530 tūkst. eurų paskola Šiaulių bankui. 270 tūkst. eurų bankui partija buvo įsipareigojusi grąžinti lapkričio mėnesį, o dar 260 tūkst. eurų iki kitų metų gegužės mėnesio. Šiuo metu partija sąskaitoje teturi apie 101 tūkst. eurų.
E.Gentvilas tikino, kad derybas dėl paskolos grąžinimo atidėjimo su Šiaulių banku ketvirtadienį vakare Liberalų sąjūdžio valdybos paskirtas naujas partijos atsakingasis sekretorius turėtų pradėti jau penktadienį.
Padalino 2,7 mln. eurų dotacijų
Ketvirtadienį VRK iš viso šešioms partijoms šį pusmetį padalins daugiau kaip 2,7 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gaus opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 663 tūkst. eurų, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 549 tūkst. eurų.
Į opoziciją pasitraukusi Lietuvos socialdemokratų partija gauna apie 508 tūkst. eurų dotaciją, du atstovus Seime turinti Darbo partija – 232 tūkst. eurų, opozicinė „Tvarka ir teisingumas“ – 223 tūkst. eurų. Seimo mažumai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga gaus beveik 181 tūkst. eurų.
