VRK narės Inga Milašiūtė ir Laura Martinaitytė siūlė pakartotinai kreiptis į Panevėžio apygardos teismą, kad šis paaiškintų nuosprendį dėl prekybos poveikiu nuteistam K.Tubiui – ar apribojimas ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje kartu reiškia, jog uždraustos ir renkamos mero pareigos.
Už tokį siūlymą penktadienį balsavo penki VRK nariai, prieš buvo septyni.
„Pagrindiniai argumentai – rinkimų procesas baigėsi, šiandien turime tvirtinti galutinius rezultatus. Pati VRK kartą jau kreipėsi į teismą, gavo atsakymą, panaikino kandidato registravimą. Šitas sprendimas buvo apskųstas, vėlgi teismas įpareigojo VRK priimti kitokį sprendimą, ką VRK ir padarė, grąžino K. Tubį į antrąjį turą. Dabar kandidatas surinko daugiausiai balsų, padėkime tašką ir dirbkime toliau“, – po balsavimo žurnalistams sakė pati prieš kreipimąsi buvusi VRK vadovė Jolanta Petkevičienė.
K.Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu, VRK gavus išaiškinimą iš Panevėžio apygardos teismo, kad nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.
Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas dėl galimybės dirbti valstybės tarnyboje nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.
Be to, LVAT nurodė, kad išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.
Nuosprendyje – neaiškumas
VRK narė I.Milašiūtė siūlymą dar kartą kreiptis į teismą dėl nuosprendio vykdymo argumentavo, kad Anykščių mero rinkimus laimėjusio K.Tubio teisinis statusas yra neaiškus ir į klausimą, ar jis gali vadovauti rajonui, gali atsakyti tik teismas.
„Iki balandžio 20 dienos Anykščių rajono savivaldybės pirmojo posėdžio K.Tubio teisinio statuso klausimas turi būti išspręstas Panevėžio apygardos teismo nutartimi“, – sakė VRK narė.
I.Milašiūtė pažymėjo, kad K.Tubį į rinkimus grąžinęs Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (LVAT) jo teisinio statuso klausimo neišsprendė, nes tai turi padaryti bendrosios kompetencijos teismas.
LVAT savo spendime nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje dėl prekyba poveikiu K.Tubiui pritaikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis pareiškėjo teisę eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas.
„Esant neaiškumams dėl nuosprendžio turinio, kiek jis susijęs su pareiškėjui taikyta baudžiamojo poveikio priemone, nei VRK, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali aiškinti nuosprendyje vartotų sąvokų, nes tai yra baudžiamosios bylos dalykas“, – pažymėjo LVAT.
Advokatas Justas Vilys teigė, kad kreiptis į Panevėžio apygardos teismą nėra pagrindo, o teismai jau yra pasisakę dėl K.Tubio – jis buvo grąžintas į rinkimus. Advokatas taip pat pažymėjo, kad išaiškinimu negalima pakeisti teismo priimto nuosprendžio, o Panevėžio apygardos teisme draudimo eiti renkamas pareigas nėra.
„Jam nenumatytas apribojimas, kaip tai būtų galima pakeisti iš esmės? Kaip jūs suvokiat, kad gali būti pakeistas sprendimas išaiškinimu?“ – klausė J.Vilys.
VRK narė L.Martinaitytė pabrėžė, kad VRK kreipimasis niekaip nepablogins K.Tubio padėties, nes teismas nepakeis nuosprendžio, bet išaiškins, kaip jis turi būti vykdomas – o šiuo metu yra neaiškumas.
„LVAT neišaiškino Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, ir pasisakė dėl kito etapo, kandidatavimo, jis niekaip nepablogins pono K.Tubio padėties, bet yra neaiškumas ir reikia sudėti taškus, kad nebūtų jokio interpretavimo“, – sakė L.Martinaitytė.
Argumentai prieš – rinkėjų valia
„Valstiečių“ į VRK deleguota narė Olga Kilkinova teigė, jog Rinkimų kodekse nėra nuostatos, kuri apribotų K.Tubio galimybes laimėjus mero rinkimus eiti šias pareigas, o Panevėžio apygardos teismo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė apriboja darbą valstybės tarnyboje, bet meras nėra valstybės tarnautojas.
„Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas ir turi aukštesnę teisinę galią negu Baudžiamojo proceso kodeksas. Mums nėra jokio pagrindo plečiamai aiškinti valstybės tarnybos sąvoką“, – kalbėjo O.Kilkinova.
Ji taip pat teigė, kad kreipdamasi į teismą VRK taip pat ignoruotų rinkėjų valią.
„Labai svarbus ir rinkėjų valios išreiškimas. Tai, kad K.Tubis buvo grąžintas į rinkimų kovą, VRK ištaisė savo padarytas klaidas ir leidžiant jam dalyvauti rinkimuose apsaugojo aktyviąją rinkimų teisę asmenims, kurie norėjo balsuoti už K.Tubį. Toks kreipimasis visuomenei parodytų, kad VRK visiškai nesvarbu, kokia buvo rinkėjų valia“, – sakė O.Kilkinova.
VRK pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas teigė, jog komisija jau sprendė dilemą renkantis tarp teisinio aiškumo ir rinkimų proceso sklandumo, K.Tubis buvo išbrauktas iš rinkimų gavus teismo išaiškinimą dėl jo galimybių kandidatuoti, tačiau buvo grąžintas į rinkimus teismo.
„Mes vis dar turime teisinio neaiškumo situaciją ir klausimai (dėl K.Tubio galimybių būti meru) visiškai pagrįsti giluminės teisės požiūriu, bet aš nežinau, ar mes galime skirti tiems klausimams prioritetą“, – kalbėjo M.Reznikovas.
„Mes turėjome vertybių konfliktą – teisinis aiškumas prieš rinkimų procesų sklandumą, mes paaukojome rinkimų proceso skaidrumą, padeginome pasitikėjimo rinkimais kreditą. Aš siūlau dėti tašką, mes padarėme gerą darbą, įgarsinę šitas abejones, bet sustokime, eikime organizuoti rinkimų ir dirbti darbą, kuris yra tiesiogiai mūsų“, – pridūrė jis.
