Antradienį, pirmąją balsavimo dieną, savo valią pareiškė daugiau nei 44 tūkst. arba beveik 1,9 proc. rinkėjų.
Interviu 15min L.Petronienė pažymėjo, jog rinkėjų aktyvumas buvo gerokai didesnis nei Prezidento rinkimų pirmąją dieną ir bemaž triskart didesnis, nei renkant Seimą 2020-aisiais – tiesa, tuomet Lietuva kovojo su COVID pandemija, galiojo įvairūs apribojimai.
Ji tvirtino, kad toks aktyvumas rodo, jog gyventojai išgirdo vieną komisijos žinią.
L.Petronienė taip pat papasakojo, kurių savivaldybių rinkėjai balsavo aktyviausiai, kokius galimus pažeidimus aiškinasi komisija, ar Kauno savivaldybėje pavyko balsuoti net ir dingus elektrai bei kada galima tikėtis galutinių pirmojo rinkimų turo rezultatų.
Išgirdo žinią
„Turbūt šitas aktyvumas indikuoja, kad žmonės išgirdo tą žinią, kad savaitgalį jie galės balsuoti tik savo rinkimų apygardoje: jei kažkas išvyksta ar studentai studijuoja kitame mieste, negu jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, tai jie turi balsuoti antradienį-ketvirtadienį arba sekmadienį turi grįžti ten, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą“, – paaiškino L.Petronienė.
Jos nuomone, rinkėjų aktyvumui šiek tiek įtakos turi ir geras oras, tačiau ne tiek, kiek galimybė „turėti laisvą savaitgalį“.
VRK vadovė kol kas nesiryžo prognozuoti, ar aktyvus išankstinis balsavimas gali lemti vangesnį rinkėjų ėjimą prie balsadėžių sekmadienį.
„Aktyvumas balsuojant iš anksto irgi rodo, kad žmonės yra labiau įsitraukę, daugiau išgirdę apie rinkimus. Tai tikrai sunku vertinti, tiesiog – jei daugiau žmonių balsuoja iš anksto, tai ilgiau rezultatai skaičiuojami, kadangi yra kiek kitokia skaičiavimo procedūra. Bet dėl aktyvumo – sunku pasakyti vienareikšmiškai“, – patikino komisijos pirmininkė.
Aktyviausi – vilniečiai ir kauniečiai
VRK duomenimis, aktyviausiai balsavo kelių Vilniaus, Kauno miestų apygardų rinkėjai. Įprastai pastebima, jog iš anksto aktyviausiai balsuoja Neringos, Ignalinos savivaldybėse registruoti gyventojai, kadangi nemaža dalis jų faktiškai gyvena ir dirba kitur.
„Tad šį kartą tikrai nustebino, kad Vilniaus ir Kauno miesto apygardos yra pakankamai aktyvios. Matyt, planuoja savaitgaliui išvykti“, – spėjo L.Petronienė.
Ji pabrėžė, kad įprastai Prezidento rinkimai būna aktyvesni, nei Seimo: gegužę prezidentą rinko apie 60 proc. visų turinčiųjų balso teisę, tuo metu Seimo rinkimuose 2020-aisiais dalyvavo 48 proc. rinkėjų, kai įprastinis aktyvumo vidurkis juose yra apie 51 procentas.
„Tikimės tikrai aukštesnio aktyvumo nei prieš ketverius metus. Ar pasieksime Prezidento rinkimų aktyvumą, ar jį viršysime – tikrai sunku prognozuoti“, – pripažino komisijos vadovė.
Dingusi elektra balsavimo nesutrikdė
VRK vadovė tvirtino, kad incidentas Kauno savivaldybės pastate, kuomet baigiantis balsavimui pirmąją dieną dingo elektra, darbo iš esmės nesutrikdė: rinkimų komisija dirbo su žibintuvėliais, o rinkėjai pasišvietė telefonais.
„Su komisijos pirmininke kalbėjau vakare keletą kartų, tai tikrai ji nesakė, kad kažkas nesulaukė, sakė, kad nėra visiškai tamsu, kad yra šviesa iš kitur, tiesiog, toje patalpoje jos nebuvo, ir rinkėjai galėjo balsuoti“, – tvirtino ji.
L.Petronienė pastebėjo, kad nepaisant problemų, ši rinkimų komisija buvo ketvirtoji pagal aktyvumą Lietuvoje.
„Iki nakties pavyko pašalinti gedimą, bet komisija buvo nusimačiusi ir variantą B, ką darys, jei nepavyks pašalinti to gedimo dalyje pastato: pasirūpino, kad būtų ilgintuvai, kad iš kitur būtų galima pajungti apšvietimą, ir stalinėmis lempomis. Tikrai stengėsi.
Reikia pasakyti, kad situacijų nutinka, labai retai, bet iš tiesų nutinka – buvo ir per praėjusius rinkimus. Tai visos komisijos yra instruktuotos, kad jos turėtų pilnai pasikrovę nešiojamų kompiuterių baterijas, kad užtektų kelioms valandoms, kitos komisijos turi generatorius. Tokiems variantams pasiruošta“, – tikino VRK vadovė.
Ji patikino, kad visi rinkėjai, atvykę iki 20 val., yra įleidžiami balsuoti, net jei komisijai reikia padirbėti ilgiau.
Daugiausia įspėjimų – dėl reklamos
Komisija, anot L.Petronienės, taip pat kol kas nefiksavo rimtesnių pažeidimų, daugiausiai pranešimų gaunama apie likusias politines reklamas, klausimų, ar jos nėra per arti balsavimo vietos. Teisės aktai draudžia tokias reklamas arčiau nei 50 metrų iki vietos, kurioje balsuojama.
Ji priminė, jog visiškas agitacijos draudimas galios tik nuo vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį iki rinkimų pabaigos sekmadienį, 20 val., leidžiamas tik raginimas balsuoti nepasisakant už ar prieš konkrečią politinę jėgą. Tuo metu išankstiniam balsavimui tokie griežti ribojimai netaikomi, įskaitant ir socialinius tinklus, žiniasklaidos kanalus.
L.Petronienė pažymėjo, jog VRK tikrino ir vienos iš kandidačių Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje Vaivos Jankienės įspėjimus apie tai, jog Remigijaus Žemaitaičio aplinka gali papirkinėti rinkėjus.
Situacija, pasak jos, žinoma ir policijai, kuri kartu su komisijos atstovais ir kitomis institucijomis aktyviai stebi, ar įtarimai nepasitvirtins.
„Tikimės, kad bus užkardyta, kad bus tų veiksmų imamasi, nes jokiais būdais yra nepateisinamas rinkimų pirkimas. Esame girdėję tik informaciją apie planavimą“, – sakė ji.
VRK taip pat yra gavusi skundą dėl galimos agitacijos per pamaldas. L.Petronienė sako, kad informacija yra tiriama, skundas perduotas apygardos rinkimų komisijai.
„Bet rinkimų sekmadienį tikrai tikimės, kad bažnyčiose nebus agituojama, kaip tai draudžiama ir visur kitur“, – pabrėžė komisijos vadovė.
Pastebi manipuliacijų pasitelkiant DI
Lietuvos žvalgyba tradicinėje kasmet skelbiamoje grėsmių analizėje įspėjo, jog šiemet vykstant net trejiems rinkimams gali būti neišvengta ir provokacijų.
L.Petronienė patikino, jog vykstant išankstiniam balsavimui kol kas tokių atvejų nenustatyta, per visą rinkimų kampaniją „yra buvę keletas indikacijų“.
„Kadangi draudžiama socialiniuose tinkluose naudoti agitacijai manipuliacijas, tai tam tikrų požymių yra būta. Tų sprendimų apie pažeidimus kol kas nėra priimta. Bet keletas indikacijų, kad buvo bandyta pasinaudoti dirbtiniu intelektu manipuliuojant, yra buvę“, – atskleidė pirmininkė.
Kas draudžiama ir leidžiama per rinkimus?
L.Petronienė taip pat priminė taisyklę, jog savivaldybės gali organizuoti gyventojų pavėžėjimą iki rinkimų vietos, tačiau tai daryti draudžiama kandidatams, jų pagalbininkams arba kitiems asmenims, kurie agituoja už konkrečią politinę jėgą, ar juolab žada atsilyginti už balsus.
Apie galimus pažeidimus ji prašė informuoti VRK ar policiją.
L.Petronienė atkreipė dėmesį, jog laikantis agitacijos draudimo sekmadienį, gyventojams ar organizacijoms nebūtina trinti anksčiau publikuotų socialinių tinklų įrašų su politiniu palaikymu ar antiagitacija, tačiau čia neturėtų likti apmokėtos politinės reklamos.
„Jei anksčiau buvo paskelbti įrašai, taip pat nereikėtų eiti komentuoti, dėti „emociukų“, kad tas įrašas kiltų į viršų. Nes jei būtų nustatyta tokia tendencinga veikla, ji galėtų būti pripažinta politine agitacija. Rinkėjams, ne politiniams kandidatams, yra daug paprasčiau: jie gali dalintis informacija, kad jie balsavo, kad eina balsuoti, tiesiog nereikėtų kažkokių asociacijų, už ką balsavo“, – paaiškino VRK vadovė.
L.Petronienė taip pat viliasi, jog absoliuti dauguma rezultatų bus suskaičiuoti rinkimų naktį, iki 2-3 valandos. Ji taip pat atskleidė, kad pirmiau bus skaičiuojami rezultatai vienmandatėse apygardose.
15min primena, kad išankstinis balsavimas tęsis iki ketvirtadienio 20 valandos, balsuoti rinkėjai gali bet kurioje vietoje Lietuvoje. Pagrindinę Seimo rinkimų dieną – spalio 13-ąją – balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse.
Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.
Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.
