2015 09 16

VRK siūlymas keisti rinkimų apygardų ribas sukėlė valdančiųjų nepasitenkinimą

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) siūlymas 2020 metų Seimo rinkimams iš esmės perbraižyti vienmandačių apygardų ribas sukėlė valdančiųjų parlamento frakcijų atstovų nepasitenkinimą. Pateiktą projektą Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė trečiadienį per susitikimą su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku pavadino maišalyne.
Loreta Graužinienė
Loreta Graužinienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Turėjome ramią situaciją, didelių diskusijų nebuvo, ar reikia kardinalios reformos?“ – klausė parlamento vadovė.

Anot jos, prieš priimant sprendimą dėl apygardų ribų pakeitimo, būtina atsiklausti rinkėjų nuomonės.

„Yra tas momentas, kai reikia žmonių atsiklausti, jie gali supykę neiti į rinkimus“, – tvirtino ji.

Socialdemokratas Vytautas Saulis nuogąstavo, kad per tokią apklausą rinkėjai gali pasakyti, jog Seimo narių skaičių išvis reikia mažinti perpus.

L.Graužinienė taip pat tvirtino, kad siūlomi pakeitimai, jog nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus gali būti ne daugiau kaip 10 proc., padaryti atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendaciją, o tai nėra privalomas dokumentas, tad į jį galima neatsižvelgti.

Dalis parlamentarų kritikavo permainas savo apygardose. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis teiravosi, kam išvis reikia, ką nors keisti, nes rinkėjų skundų dėl apygardų ribų negauta.

„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas siūlė atsisakyti vienmandačių apygardų ir sustiprinti kandidatų sąrašų reitingavimą.

„Reitingavimas yra tikroji rinkėjų nuomonė“, – sakė jis.

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas aiškino, kad perbraižyti vienmandačių rinkimų ribas būtina, nes smarkiai kinta rinkėjų skaičius ir skirtumai tarp apygardų pasidaro itin dideli.

VRK užsakymu Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto lektorius Rolandas Tučas parengė du Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų pakeitimo projektus.

Pagal vieną, siūloma kitąmet tik kosmetinius pertvarkymus – 87 rinkimų apylinkės būtų perkeltos į kitas apygardas. Tuo metu 2020 metams norima iš esmės keisti apygardų ribas ir suskirstymą.

„Turėjome ramią situaciją, didelių diskusijų nebuvo, ar reikia kardinalios reformos?“ – klausė parlamento vadovė

Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, – liktų trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Aušros ir Saulės vienmandatės rinkimų apygardos liktų, tik kistų jų ribos.

Viena apygarda sumažėtų Alytuje. Klaipėdoje siūloma palikti Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardas. Tik iš Pajūrio apygardos būtų išimta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

Pakeitimai būtų visose 71 apygardoje.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą, nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus gali būti ne daugiau kaip 20 procentų. Bent trylika apygardų šio reikalavimo neatitinka, aštuoniose rinkėjų yra per daug, penkiose – per mažai.

Artimiausi Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį. Lietuvoje 71 parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje, 70 – pagal partijų kandidatų sąrašus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis