Trečiadienį susirinkę Seimo frakcijų vadovai susitarė, kad praėjusią savaitę socialdemokratų pasiūlyta idėja išvis naikinti vienmandates apygardas gali būti įgyvendinti tik 2020 metais. Tuo tarpu per kitų metų rinkimus vienmandačių apygardų ribos turi būti keičiamos, tačiau ne taip, kaip VRK yra numačiusi savo projekte.
„Mes vieningai sutarėme, kad 2016 m. rinkimų sistemos nekeisime ir koreguojamos bus rinkimų apygardos pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, o po to dar kartą grįžtame į frakcijas ir dar padiskutuojame dėl 2020 m. galimo rinkimų sistemos pakeitimo. Jei bus rastas konsensusas, tai mes tada kalbėsime apie Seimo rezoliucijos priėmimą arba politinių partijų susitarimo pasirašymą“, – pranešė Seimo pirmininkė L.Graužinienė.
Jis tikrai yra nupaišytas su didele prognoze į priekį. Šiems, 2016 m., būtų galima pataisyti darant ženkliai mažiau pakeitimų ir mažiau išardant rinkimų apygardų, – sakė L.Graužinienė.
Kol kas rinkimų sistemą keisti 2020 m. sutiktų socialdemokratai, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis.
Pasak socialdemokrato A.Syso, vis dėlto geriau būtų, jei rinkimų sistemą būsimuose rinkimuose pakeistų dabartinės kadencijos Seimas, nes po 2016 m. atėję nauji Seimo nariai vėl gali su tuo nesutikti.
VRK turės piešti iš naujo
Nors politikai vieningai sutarė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimo reikia paisyti taip, kad apygardų ribos nesiskirtų daugiau nei 10 proc., tai numatantis VRK nubraižytas žemėlapis jiems neįtiko.
L.Graužinienė paaiškino, kad jame žvelgiama per toli į ateitį, jis per daug „optimistinis“. „Jis tikrai yra nupaišytas su didele prognoze į priekį. Šiems, 2016 m., būtų galima pataisyti darant ženkliai mažiau pakeitimų ir mažiau išardant rinkimų apygardų“, – sakė ji.
Pasak Seimo pirmininkės, daugelis politikų turėjo priekaištų projektui, tačiau konkretų nepasitenkinimą sutiko išdėstyti tik Rima Baškienė ir Kęstas Komskis. „Atitikimas savivaldybės ribų yra pažeistas“, – sakė R.Baškienė. K.Komskis pridėjo, kad jo partijai netinka, kad Kaune ir Šiauliuose dings po apygardą ir jos atsiras Vilniuje.
Konservatorė Irena Degutienė pridūrė, kad nubrėžtas žemėlapis neatitinka realybės, nes kai kurios apygardos yra iš viso naikinamos. „Pavyzdžiui, Alytaus rajonas, kuris pakankamai didelis, bet Dzūkijos apygarda visai išnyksta, o po trupinėlį iš apygardos atiduodama trims“, – aiškino ji.
VRK pirmininkas: „Netiks ir kitas žemėlapis“
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kas dabartinis projektas buvo taikytas 2020 m., tačiau jame esą apygardų ribos buvo palyginti neblogai sudėliotos.
Padaryti žemėlapį taip, kad jis tenkintų visus Seimo narius, yra beveik neįmanoma, – sako Z.Vaigauskas.
„Keisti vis tiek reikės. Vilniaus mieste yra per mažai apygardų, Kaune – per daug. Turėsime laikytis 10 proc. o gal su atsarga ir 9 proc. taisyklės“, – sakė jis.
„Aišku kritikos bus nemažai ir tam naujam žemėlapiui, kadangi padaryti žemėlapį taip, kad jis tenkintų visus Seimo narius yra beveik neįmanoma. Čia kaip paklodę tempi, vienoj vietoj lyg trūksta, patempi, bet tada kitoje vietoje byra keturios penkios apygardos“, – pridūrė jis.
Pasak Z.Vaigausko, nubrėžti žemėlapį iš naujo užtruks kelias savaites. Jo kūrimui teks samdyti du valstybės tarnautojus.
Dabartinis projektas taikytas 2020 m.
Pagal VRK dabar projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų buvo siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, – liktų trys.
Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Aušros ir Saulės vienmandatės rinkimų apygardos liktų, tik kistų jų ribos.
Viena apygarda sumažėtų Alytuje. Klaipėdoje siūloma palikti Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardas. Tik iš Pajūrio apygardos būtų išimta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.
Atskira apygarda emigrantams?
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis skelbia trečiadienį įregistravęs dar vieną pasiūlymą Seimo rinkimų tvarkai pakeisti. Jis norėtų, kad Lietuvoje atsirastų Užsienio lietuvių rinkimų apygarda.
Iki šiol užsienio lietuviai balsuodavo Vilniaus Naujamiesčio apygardoje.
K.Masiulis tvirtina, kad atskirą apygardą emigrantams reikėtų sukurti dėl to, kad užsienyje gyvena apie 260 tūkst. Lietuvos piliečių – apie 9 proc. visų piliečių.
„Jie nėra praradę ryšio su Lietuva, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos, kurios siekia apie 1,5 mlrd. eurų kasmet. Tačiau rinkimuose užsienio lietuviai balsuoja negausiai, štai 2012 m. Seimo rinkimuose tokių buvo vos 13 tūkst.“, – argumentuoja K.Masiulis.
Anot jo, atskiras rinkimų apygardos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, yra sukūrusi Kroatija, kur renkami 3 parlamentarai iš 140, ir Portugalija (4 iš 230).
VRK pirmininkas Z.Vaigauskas pažymėjo, kad kol kas visi užsienyje gyvenantys rinkėjai nesudaro visos rinkimų apygardos – per mažai jų registruojasi dalyvauti rinkimuose. Tačiau pašnekovas neatmeta, kad emigrantų gali užtekti visai apygardai suformuoti, jei kartu su Seimo rinkimais vyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės.
