Į VRK dėl prezidentės D.Grybauskaitės retorikos kreipėsi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bei mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis.
Pastarasis ketvirtadienį VRK posėdžio metu dėstė: „Jūs puikiai žinot rinkimų įstatymą, kad likus 30 valandų iki rinkimų negalima jokios agitacijos skleisti.“
R.Karbauskis posėdyje nedalyvavo, tačiau skunde surašė, kad „savo komentarais žiniasklaidai prezidentė išreiškė aiškią kritišką poziciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio atžvilgiu, kritikavo jo veiksmus kaip antikonstitucinius, teigė, jog premjero veiksmai užtraukia valstybei tarptautinę gėdą“.
Politiko nuomone, D.Grybauskaitė tiesiogiai vertino S.Skvernelio rinkimų programos turinį ir taip esą vykdė neigiamą politinę agitaciją prieš LVŽS iškeltą kandidatą.
Jis aiškino, kad prezidentė pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas ir prašė VRK ištirti aplinkybes, joms pasitvirtinus, taikyti teisės aktuose numatytą atsakomybę.
Reaguodami į šį skundą, Seimo konservatoriai pranešė kreipęsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Jie prašo išsiaiškinti, ar R.Karbauskis daro spaudimą VRK.
Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu VRK narys Vilius Semeška siūlė nuspręsti, ar VRK tikslins situacijos aplinkybes, ar sudarys tyrimo grupę.
„Nes mes kuriame tam tikrą precedentą“, – aiškino jis.
Tuo metu VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė ragino sprendimą dėl agitacijos priimti tuoj pat, visiems VRK nariams pasisakius, ar jie mato pažeidimą, ar ne.
VRK narė Jonė Valčiukienė teigė neatsimenanti tokios praktikos, kad nariai tik pristačius klausimą turėtų išdėstyti savo nuomones.
„Be argumentų balsavimo negali būti. Nesvarbu, kas teikia skundą“, – jai atitarė kita VRK narė Aistė Žilinskienė.
Iš pradžių komisija nedegė noru imtis rengti išvados projektą D.Grybauskaitės galimos agitacijos klausimu, bet galiausiai atsirado savanorių.
Išvados projektas bus pristatytas kito VRK posėdžio metu.
Kovo 17-ąją, per antrąjį merų rinkimų turą, D.Grybauskaitė su ja nederintą S.Skvernelio pasiūlymą Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės pavadino antikonstituciniu veiksmu, o jo svarstymus apie santykius su Latvija vertino kaip daromą tarptautinę gėdą.
„Kada yra pasisakoma aiškiai apie kandidato veiklą, tai yra dalyvavimas rinkimų kampanijoje“, – taip prezidentės komunikaciją įvertino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Žinių radijui jis teigė, kad D.Grybauskaitė „dalyvauja politikavime“.
Pagal Konstituciją, pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia prezidentas. Užsienio politiką vykdo kartu su Vyriausybe.
Antradienį prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė Žinių radijui pareiškė, kad „prezidentės užčiaupti tikrai nepavyks“.
„Prezidentė kalbėjo apie ministro pirmininko, einančio pareigas, pasisakymus, vykdomą politiką, – dėstė jis. – Jeigu ir kyla kažkokių sudėtingumų premjerui atskirti savo asmenį kaip kandidato ir kaip ministro pirmininko, tikrai yra galimybė pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybės ir išeiti ilgesnių atostogų.“
M.Lingė S.Skverneliui pasiūlė pasiimti porą mėnesių atostogų.