Dar praėjusią savaitę VRK nariai posėdyje aptarė šią išvadą ir nutarė, kad ji gali būti prijungta prie „Naisių vasaros“ serialo tyrimo ir kol kas atskirai nesvarstoma. Taip pat nutarta, kad šis dokumentas kol kas yra neviešas ir nutarta iki tyrimo pabaigos jo nepateikti dokumentą gauti norėjusiai Seimo narei Ingridai Šimonytei.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ kreipėsi į VRK ir paprašė šią išvadą kaip galima greičiau perduoti VMI. Tuomet VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė neišvyko į planuotą komandiruotę Gruzijoje ir skubiai sušaukė VRK posėdį.
Nenorėjo priimti sprendimo neskaitę nei informacijos, nei išvados
Šioje išvadoje siūloma kreiptis į VMI, kad ši vertintų iš „Agrokoncerno“ gautą informaciją.
„Iškėlė abejones, kad „Agrokoncernas“ teikia paramą projektams, ir rėmėju įvardijamas Ramūnas Karbauskis, iškelta abejonė, nebuvome tikri, ar taip nebuvo bandoma apeiti Labdaros ir paramos įstatymo. Rėmėju įvardijami ne tie asmenys, o juridinių asmenų akcininkas“, – kodėl nuspręsta kreiptis į VMI, komisijos posėdyje aiškino viena išvados rengėjų, VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.
Komisijos narė Svajonė Šaltauskienė klausė, ką VMI turėtų tirti konkrečiai, ji priekaištavo, kad komisijos nariai negali balsuoti dėl siūlymo, kai nėra matę medžiagos ir apskritai nežino, apie ką kalbama.
VRK narys Vincentas Vobolevičius aiškino, kad komisija gali netvirtinusi išvados perduoti informaciją VMI neteigiant, kad buvo nustatyti pažeidimai, perleidžiant teisę tai nuspręsti inspekcijai.
Kitas VRK narys Vilius Semeška klausė, kodėl 8 mėnesius ši išvada nebuvo pateikta komisijos nariams.
L.Matjošaitytės teigimu, posėdžiuose svarstomi tie klausimai, kurie įtraukiami į posėdžio darbotvarkę, o pagal reglamentą klausimus teikia pirmininkas, komisijos nariai arba sekretoriato darbuotojai. Anot jos, išvada buvo paskelbta dokumentų valdymo sistemoje ir visi komisijos nariai esą galėjo su ja susipažinti.
VRK pirmininkės teigimu, kadangi niekas nesiūlė, išvada VRK posėdžiui teikiama ir nebuvo.
V.Semeška pabrėžė, jog paprastai informacija apie dokumentus siunčiama VRK nariams, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta.
„Tuo tarpu liberalų skundai nagrinėti, dotacijos atimtos, dėl kitų partijų skundai nagrinėti“, – pridūrė jis.
VRK narė Jonė Valčiukienė L.Petronienės klausė, ar normalu metus vykdyti tyrimą. L.Petronienė sakė, kad informacijos buvo labai daug, buvo žiūrimos „Naisių vasaros“ serijos, be to, buvo keičiama informacinė sistema, vyko rinkimai, viskas buvo daroma vienu metu iš tų pačių resursų.
Nors J.Valčiukienę į komisiją delegavo „valstiečiai“, nuo šio klausimo svarstymo ji nenusišalino.
Aistė Žilinskienė siūlė persiųsti visiems komisijos nariams pažymą, kad jie paskaitytų ir nuspręstų, ar verta kreiptis į VMI.
„Sunku priimti sprendimą, kol komisijos nariai yra detaliai nesusipažinę su pažyma“, – sakė ji.
VRK nariai piktinosi, kad išvados niekur rasti nepavyko
VRK narė Svetlana Misevičienė pripažino, kad apie pažymą sužinojo iš 15min portalo, o po prašymo jai išvada buvo pateikta be medžiagos. Ji pasakojo ėmusi visaip ieškoti išvados apie „Agrokoncerną“, tačiau surasti jos kurį laiką taip ir nepavyko.
„Mes negalėjome žinoti, kad ji yra mūsų sistemoje, nes apie tai niekas mūsų neinformavo. Bandžiau ieškoti sistemoje, paskambino Aistė Žilinskienė, ji irgi nesurado, tada Lina Petronienė padiktavo numerį ir tada tik pavyko surasti šią išvadą“, – sakė ji.
L.Matjošaitytė po šio pareiškimo ėmė svarstyti, kad galbūt taip galėjo įvykti dėl vidinės sistemos netobulumo.
L.Petronienė teigė, kad galbūt per paiešką dokumento niekas nerado, nes prie žymių nebuvo priskirtas žodis „Naisiai“.
VRK Narys V.Semeška teigė, kad nereikia VRK narių laikyti nesugebančiais surasti, ko nebuvo įmanoma surasti, o išvados pateikimas komisijos nariams priklausė L.Matjošaitytei.
L.Petronienė norėjo palikti darbo grupę
L.Petronienė paprašė VRK apsispręsti, ar ji toliau dirbtų minėtoje darbo grupėje.
Vertindami jos darbą, komisijos nariai minėjo VRK darbuotojos profesionalumą, o Donatas Laurinavičius siūlė nepergyventi dėl galimų spekuliacijų, kurių išsigando L.Petronienė.
„Kad paveiktum komisiją, tokių raumenų dar neužsiauginai“, – ramino skyriaus vedėją VRK narys.
Galiausiai nuspręsta, kad L.Petronienė dirbs darbo grupėje ir toliau.
Pasiūlė skelbti visus VRK dokumentus
Trečiadienį L.Matjošaitytė pasiūlė keletą dienų prieš komisijos posėdžius VRK svetainėje viešai skelbti pažymas ir išvadas, kad su jomis galėtų susipažinti visuomenė.
Tačiau S.Šaltauskienė sakė, kad būna, jog patys komisijos nariai medžiagą ir turi priiminėti sprendimu.
„Svarbu įsivertinti sprendimų pasekmes, ypač kai žinote, kiek ilgai užtrunka derinimas (...) Aš ne prieš skaidrumą, o apie realybę, ar gali su VRK įstatymų derėti tokie siūlymai“, – teigė ji ir pasiūlė pirmininkei įvertinti padėtį.
V.Vobolevičius sakė, kad nemalonu, kai dokumentai nutekinami žurnalistams, tada to nebūtų, nes jie būtų prieinami visiems.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad viešumas gali padaryti žalą, nes tuomet esą žmonės bus iš anksto nuteisiami žiniasklaidos.
A.Žilinskienė sakė, kad VRK sprendimai gali būti kitokie, o pagal viešą informaciją jau bus įvykęs visuomenės teismas. Maksimas Reznikovas sakė, kad toks viešumas turėtų pliusų – VRK galėtų gauti daugiau informacijos, tokios, kokios ji neturėjo po to, kai apie atliekamus tyrimus ims skelbti žiniasklaida.
Jo nuomone, VRK sprendimas gali būti kitoks ir tame nieko blogo, be to, tai dar labiau motyvuotų VRK pagrįsti sprendimus.
L.Matjošaitytė trečiadienį komisijai buvo siūliusi apsispręsti dėl skandalą sukėlusios išvados paskelbimo viešai, tačiau ir šis klausimas atidėtas iki kito posėdžio.
Išvada buvo nukišta į stalčių
Išvada, kurią trečiadienį svarsto VRK, buvo parengta dar pernai birželio 14 dieną. Tačiau tuometis VRK pirmininkas jos neregistravo ir birželio 22 dieną perdavė naujai komisijos pirmininkei L.Matjošaitytei.
Pastaroji iki dabar neįtraukė išvados į VRK viešo posėdžio darbotvarkę.
Šia išvada baigėsi metus trukęs VRK darbo grupės tyrimas, aprėpęs ne tik serialą „Naisių vasara“, bet ir kitus renginius, kuriuos R.Karbauskis buvo pristatomas mecenatu.
Šiemet gruodį skundą dėl „Naisių vasaros“ serialo VRK vėl parašė prodiuseris Kristupas Krivickas. Iš pradžių buvo parengta preliminari išvada, kad seriale politinės reklamos neužfiksuota ir siūlyta plačiau situaciją tirti nuolatinei VRK darbo grupei, tiriančiai politinės reklamos ir rinkėjų papirkinėjimo klausimus.
Tačiau tuomet 15min išsiaiškino, kad dar 2016-aisiais, prieš Seimo rinkimus, VRK jau tyrė serialą „Naisių vasara“ ir to tyrimo išvada nebuvo pateikta VRK nariams bei visuomenei susipažinti.
Tuomet Seimo nariai Algirdas Sysas bei Ingrida Šimonytė pareikalavo VRK „Naisių vasarą“ tirti iš naujo.
Iš pradžių suburtai VRK darbo grupei, vykdančiai tyrimą vadovavo Vincentas Vobolevičius, pats pripažinęs, kad padėjo rengti „valstiečių“ rinkimų programą ir turintis ryšių su „valstiečiais“ per savo įsteigtą „Laisvos visuomenės institutą“.
Atskleidus šią informaciją V.Vobolevičius iš darbo grupės vadovų pasitraukė, bet liko joje eiliniu tyrėju. Naujo vadovo ši darbo grupė, iki septynių narių praplėsta susirinkime dalyvaujant ir LVŽS atstovei VRK Jonei Valčiukienei, neturi.
Praėjusią savaitę iš grupės pasitraukė ir „valstiečių“ bei J.Valčiukienės apkaltinta esą nederama draugyste su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu VRK narė Aistė Žilinskienė.
Dabar šioje grupėje likę dirbti trys VRK nariai ir trys sekretoriato darbuotojai. Baigti tyrimą grupė ketina iki balandžio mėnesio.
