Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl tokios studijos parengimo, pranešė VRK.
Ją atliks jungtinės veiklos pagrindu veikianti bendrovė „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.
Viešąjį konkursą laimėjusios įmonės per devynis mėnesius turės išanalizuoti internetinio balsavimo informacinės sistemos steigimo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir teisinius veiksnius, galimybes bei rizikas.
„Esminis šios studijos tikslas – pasitelkus kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertus įsivertinti saugumo bei patikimumo aspektus, numatyti galimas grėsmes bei atsakyti į pagrindinį klausimą, ar esame pasirengę tokio masto projekto įgyvendinti bei ko reikia, kad būtų sukurta saugi internetinio balsavimo informacinė sistema“, – teigiama pranešime.
Studijoje turės būti išanalizuoti vartotojų poreikiai, įskaitant internetinio balsavimo naudą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir asmenims su negalia.
Taip pat turės būti pateikiama priežiūros kaštų ir reikalavimų prognozė, atliktas bendras internetinio balsavimo rizikingumo vertinimas, identifikuoti galimos rizikos veiksniai, pateiktos rekomendacijos ir įžvalgos dėl internetinio balsavimo įgyvendinimo politiniu, ekonominiu, socialiniu, technologiniu ir teisiniu aspektu atsižvelgiant į pagrindinių rinkimų principų įgyvendinimą ir kitus rinkimų reikalavimus, numatytus Konstitucijoje, Rinkimų kodekse, kituose teisės aktuose.
Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjas projektus grąžindavo tobulinti.
Šios Vyriausybės programoje numatyta „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.
