Pačios migracijos funkcijos būtų įgyvendinamos keliais hierarchiniais lygiais. VRM siūlo sukurti iš kelių ministrų sudarytą komisiją, kuri brėžtų migracijos gaires. Migracijos politiką formuotų ministerijoje sukurta Migracijos reikalų grupė.
Nelegalių migrantų kontrole toliau užsiimtų Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Išskaidytos funkcijos lemia prastą tarpusavio tarnybų komunikavimą, resursų – tiek žmogiškųjų, tiek materialiųjų – neracionalų panaudojimą. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars pakeitimams, naujoji migracijos valdymo institucinė struktūra pradėtų veikti 2019-ųjų liepą“,– pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Pagal siūlomą modelį Migracijos tarnyba turėtų teritorinius padalinius, kuriuose būtų priimami daugelis šiuo metu Migracijos departamente sutelktų sprendimų. Anot ministerijos, taip būtų išvengta eilių.
Be to, VRM pasiūlė sudaryti teisines sąlygas migracijos procedūrų perkėlimui į elektroninę erdvę.
Vidaus reikalų ministerija taip pat siūlo šiuo metu Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiams išduodamas popierines pažymas, patvirtinančias jų teisę gyventi Lietuvoje, pakeisti į kortelės formos pažymėjimus.
Siūloma nustatyti, kad kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvą asmuo įsipareigoja pasirūpinti jo sveikatos draudimu ir atlyginti valstybės išlaidas, susijusias su galimu užsieniečio apgyvendinimu, išlaikymu, gydymu ar išsiuntimu.
Šiuo metu migracijos funkcijų vykdymu Lietuvoje rūpinasi apie 550 migracijos sistemos pareigūnų.
Pernai vidaus reikalų ministras buvo pasiūlęs naikinti Migracijos departamentą ir jo funkcijas perduoti policijai, bet šiai idėjai sulaukus kritikos jos buvo atsisakyta.
Lietuvoje smarkiai augant imigracijai, Migracijos departamentas sulaukia priekaištų, kad nėra pasiruošęs šiems pokyčiams. Jo vadovė Evelina Gudzinskaitė atkerta, kad susitvarkyti su dabartiniais srautais nepakanka resursų.