Europos Sąjungos vidurkį – 0,5 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus – Lietuva viršija 3,4 kartus.
„Lietuva parodė, kad net ir maža šalis susitelkusi gali labai daug. Visuomenė, institucijos, nevyriausybinės organizacijos jau beveik du mėnesius daro viską, kad kiekvienam nuo karo siaubo pabėgusiam ukrainiečiui Lietuvoje būtų suteiktos kuo geresnės gyvenimo sąlygos ir visa reikiama pagalba“, – teigia ministrė.
Nuo pirmos karo dienos Lietuva operatyviai organizavo pagalbą ukrainiečiams: per parą įkurtas pirmasis registracijos centras Alytuje, per savaitę pradėjo veikti dar keli, pasitelkta nevyriausybinių organizacijų ir savanorių pagalba, startavo pilietinė apgyvendinimo iniciatyva „Stiprūs kartu“, apgyvendinimo patalpas paruošė ir šalies savivaldybės.
Ukrainiečiai, užsiregistravę Lietuvoje ir iškart gavę laikinąją apsaugą, turi teisę nemokamai gyventi nustatytoje vietoje, dirbti, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvoje – gauti piniginę pašalpą, taip pat gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, o nepilnamečiai – teisę mokytis.
Ukrainos pabėgėlių srautas mažėja nuo kovo 17 d., kai buvo pasiektas pikas ir per parą Į Lietuvą atvykdavo daugiau nei 2000 ukrainiečių. Šiuo metu į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių savaitės vidurkis siekia apie 600 asmenų.
Karo pabėgėlių iš Ukrainos registracija įprastine tvarka vyksta penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Alytuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Laikinai sustabdyta registracijos centrų veikla Marijampolėje ir Šiauliuose, tačiau čia ir toliau teikiama humanitarinė pagalba.
Migracijos departamento duomenimis, jau priimti sprendimai dėl 20 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Ukrainos piliečiams.
