„Aš asmeniškai, kaip politikas, manau, kad BPC direktorius nepadarė visko, kad vietos nustatymo duomenys būtų gaunami iš operatorių ir už tai turėtų prisiimti atsakomybę“, – sako vidaus reikalų ministras D.Barakauskas.
Negana to, apie padėtį BPC ministras esą sužinojęs vos pradėjęs dirbti. Ir žinojęs, kas dėl to kaltas. „Kad prasta situacija, pamačiau atėjęs. Už tai aš iškėliau vadovo problemą“, – teigia vidaus reikalų ministras.
Nieko nebūtų stebėtina, jei ne Vidaus reiklų ministerijos šių metų balandžio 22 dieną Susisiekimo ministerijai adresuotas raštas. Prieš beveik šešis mėnesius Vidaus reikalų ministerijos nuomonė iš esmės skyrėsi nuo ministro viešai reiškiamų minčių. Kovo septintą Susisiekimo ministerija kreipiasi į Vidaus reikalų ministeriją.
„Prašome pateikti informaciją apie veiksmus, kurių ketinama imtis siekiant tiksliau nustatyti skambinančiojo Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 buvimo vietą ir, jei atitinkamų priemonių imtis neplanuojama, nurodyti, kokios to priežastys“, – rašoma Susisiekimo ministerijos rašte.
Vidaus reikalų ministerija po mėnesio Susisiekimo ministerijai išsiunčia atsakymą.
„<...> Manome, kad Bendrasis pagalbos centras tinkamai vykdė Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas ir teikė Ryšių reguliavimo tarnybai atitinkamus pasiūlymus. Manytina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų aiškiai deklaruoti, kada ir kokius informacijos apie skambinančio asmens vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus ketina nustatyti, bei paraginti ryšių operatorius įdiegti tam reikalingą įrangą“, – rašoma Vidaus reikalų ministerijos atsakyme.
Vadinasi, kad dar iki nelaimės Dembavoje ministras žinojo, kad Bendrajame pagalbos centre padėtis prasta, viceministras – kad centras funkcijas vykdė tinkamai, o po merginos nužudymo kaltas liko tik centro vadovas. Kyla klausimas, kurio kompetencija tikėti: viceministro ar ministro? Beje, dabar ir ministras, ir viceministras teigia, kad Bendrojo pagalbos centro vadovas nebuvo spaudžiamas atsistatydinti, o tokį sprendimą priėmęs pats.
Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovai kalba apie auditus, patikrinimus ir atestacijas, bet taip ir lieka neaišku, kaip bus užtikrinta BPC veikla, kad Dembavos tragedijos nepasikartotų.
„Jeigu jis norėjo dirbti ir galėjo, jeigu ten viskas gerai, tai galėjo likti, tikrai. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas jau po šitų ministro žodžių ir, kaip matot, nebuvo ten tokių jokių siūlyta nuobaudų, siūlyta daryta neeilinę atestaciją. Man atrodo, pažeidimų, kad būtų skirta nuobauda, nebuvo aptikta, tačiau buvo tam tikrų klausimų, kuriuos reikėtų tos atestacijos metu atsakyti“, – aiškina vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius sako, kad siekimas pakeisti Bendrojo pagalbos centro vadovą nesprendžia esminių problemų, o jos gresia nuostoliais valstybei.
„Tai tikrai ne pats kalčiausias žmogus, ir, aš manau, kad jo kaltė buvo įvardinta siekiant kažkokių siauresnių interesų, o mes nesprendžiame giluminių interesų. Aš nemanau, kad tuo problemos išspręstos. Problemos liko. Aš abejoju, ar šių metų pabaigoje mes, kaip valstybė, įgyvendinsim įsipareigojimą ir pagrįsime mūsų valstybės gautą paramą šiai funkcijai vykdyti. Panaudotos paramos lėšos, pripažinus jas netinkamomis, yra grąžinamos Europos Komisijai“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius.
Europos Sąjungos šalių bendrųjų pagalbos centrų asociacijos vadovas patvirtina Seimo nario žodžius, kad A.Kedavičius tapo politikų auka. Šie rado lengviausią būdą suversdami visą atsakomybę jam, nes, aiškėja, kad ministras D.Barakauskas neišdrįso viešai prisipažinti, kad Europos Komisijos komisarė nesureagavo į jo prašymą, o štai apkaltinti savą, Lietuvos pareigūną, jam pasirodė gerokai paprasčiau.
„Tiesa šioje istorijoje yra ta, kad nei ponas Kedavičius, nei Pagalbos centras Lietuvoje nėra atsakingas, kad negalėjo nustatyti skambinančiojo vietos. Tas nebūtų padaryta daugelyje Europos šalių. Ministras Barakauskas buvo gerai informuotas apie šią problemą. Lietuvai pradėjus pirmininkavimą, jis liepą atsiuntė laišką Europos Komisijai, atsakingai komisarei Neelie Kroes, prašydamas Komisijos nustatyti privalomas vietos nustatymo taisykles. Bet komisija, kuri už tai atsakinga, to nepadarė“, – teigia Europos pagalbos numerio 112 asociacijos vadovas Gary Machado.
Anot jo, A. Kedavičiaus atsistatydinimas yra politinis.
„Lengva suprasti, kad D.Barakauskui buvo lengviau suversti kaltę A.Kedavičiui, nei kaltinti Europos Komisiją. Bet tiesa čia, kad A.Kedavičiaus atsistatydinimas nepagerins 112 darbo Lietuvoje. Ir lietuviai turėtų žinoti ir jie turėtų prašyti, jog Lietuvos Vyriausybė kreiptųsi į EK, kad ši darytų ką nors“, – sako G.Machado.
Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovai kalba apie auditus, patikrinimus ir atestacijas, bet taip ir lieka neaišku, kaip bus užtikrinta BPC veikla, kad Dembavos tragedijos nepasikartotų. Taip pat lieka neatsakytas klausimas, kodėl ieškoma atsakomybės ir kompetencijos pareigūnų veikloje, bet kažkodėl niekam nerūpi jų vadovų bei politikų kompetencija ir gebėjimai.
