Pakeitimai atlikti atsižvelgiant į dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasikeitusią Lietuvos ir viso Baltijos šalių regiono saugumo situaciją, trečiadienį pranešė ministerija.
„Baltarusijos režimo organizuotos migracijos krizės ir plataus masto konvencinio karo prieš Ukrainą patirtys rodo, kad būtent vidaus reikalų sistemos statutiniai pareigūnai – pasieniečiai, policininkai, ugniagesiai – atsiduria įvykių smaigalyje ir dažnai tampa pirmąja reagavimo grandimi, pirmuoju skydu atremiant priešininko karines ir hibridines atakas“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, privalu užtikrinti statutinių tarnybų gebėjimus dalyvauti valstybės gynyboje, aktyviai prisidėti užtikrinant šalies nacionalinį saugumą.
„Tam būtina ne tik speciali parengtis, bet NATO standartus atitinkanti ginkluotė ir kitos priemonės“, – teigė A.Bilotaitė.
Naujas pareigūnų aprūpinimo standartas parengtas įvertinus statutinių įstaigų vaidmenis skirtingų teisinių administracinių režimų – ekstremaliosios, nepaprastosios padėties bei mobilizacijos ir karo padėties atvejais.
Jame numatytas aiškus finansinių lėšų poreikis pareigūnų individualioms, specialiosioms priemonėms ir ginkluotei įsigyti artimuoju ir ilguoju periodais iki 2030 metų.
Kaip 15min informavo ministrės atstovė Daiva Ulbinaitė, per aštuonerius visų šalies pareigūnų aprūpinimui pagal karinį standartą reikėtų 164 mln. eurų, planas būtų įgyvendinamas etapais.
Paskelbus karo padėtį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) dalyvautų valstybės ginkluotoje gynyboje ir vykdytų karo meto užduotis, kitos vidaus reikalų sistemos statutinės tarnybos turėtų gebėti veikti karo metu – vykdyti joms numatytas mobilizacines ir sąjungininkų paramą priimančiosios šalies užduotis, aktyviai prisidėti užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir strateginių objektų fizinę apsaugą, viešąją tvarką, gyventojų perspėjimą apie pavojus, jų paiešką ir gelbėjimą.
Anot ministerijos, vidaus reikalų sistemos karinio aprūpinimo standartas bus sudarytas iš trijų komponentų: tai individualios pareigūnų aprūpinimo priemonės, specialiosios priemonės pagal vaidmenis ir ginkluotė.
Individualios priemonės – tai apsaugai ir išgyvenimui reikalingos priemonės, skiriamos pareigūnui asmeniškai, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkinys, žygio ekipuotė, balistiniai šalmai, šarvinės liemenės ir kita.
Specialiosios priemonės – priemonės skirtos vykdyti specialias užduotis, paiešką, identifikuoti ir neutralizuoti grėsmes. Jos skiriamos pamainoms ar padaliniams, į transporto priemones (termovizoriai, žiūronai, signalinės raketos, dronai, šarvuoti visureigiai ir kt.). Ginkluotę sudaro šaunamieji ginklai bei šaudmenys.
Kaip skelbia ministerija, artimiausiu metu kariuomenė VSAT perduos NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Dar 20 mln. eurų VSAT atiteko iš Europos Komisijos skirtos 47 mln. eurų finansinės pagalbos neteisėtos migracijos krizės valdymui.
Šių metų valstybės biudžete viešojo saugumo sričiai skirta 642,8 mln. eurų.
31 mln. eurų skirta vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčiui didinti, 5,5 mln. – pareigūnų aprūpinimui būtiniausiomis priemonėmis, o dar 7,3 mln. eurų – pareigybėms komplektuoti.
