„ES turi laikytis tvirtos bendros pozicijos šiuo klausimu – trečiosioms šalims teikiama parama ir palengvinimai įvairiose politikos srityse turi tiesiogiai priklausyti nuo jų bendradarbiavimo vykdant readmisiją. Galiausiai, norint pagerinti grąžinimo rodiklius, reikia veiksmingų priemonių – paskatų ir ribojimų – ir pačių migrantų atžvilgiu“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, raginęs keisti Bendrijos teisinę bazę migracijos klausimais.
Kaip skelbia AFP, kai kurios susitikimo dalyvės teigė, jog valstybėms, nesutinkančioms bendradarbiauti dėl neteisėtų migrantų gražinimo, turėtų būti ribojamas vizų išdavimas.
Europos Komisijos duomenimis, 2021 iš 340,5 tūkst. nurodymų grąžinti migrantus į kilmės šalis, įgyvendintas tik 21 procentas.
Eurokomisarės Ylvos Johansson teigimu, šis grąžinimų skaičius yra „labai žemas“.
Pasak Lietuvos viceministro, norint užtikrinti sėkmingą grąžinimo praktiką, pirmiausia reikalingas tinkamas ES teisinis reguliavimas, antra, būtina naudoti visas prieinamas priemones ir svertus, siekiant paskatinti trečiąsias šalis priimti grąžinamus jų piliečius.
Stokholme viceministras taip pat pabrėžė būtinybę ES lygiu tęsti pastangas pritaikyti Bendrijos teisinę bazę prie šiandienos migracijos iššūkių.
„Mums jau vakar reikėjo tinkamos ES teisinės bazės, kuri atlieptų iššūkius, kylančius dėl migracijos instrumentalizavimo, naudojamo prieš visą ES ir atskiras valstybes nares, – teigė A. Abramavičius. – Tikimės, jog pirmininkaujanti Švedija tęs pastangas siekiant sutarimo dėl Instrumentalizavimo reglamento, o taip pat derybose su Europos Parlamentu dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimų. Mūsų prioritetas – išlaikyti taryboje sutartus elementus – instrumentalizacijos apibrėžimą, nuorodą į stacionarią infrastruktūrą, bendrų ES išorės sienų stebėjimo standartų kūrimą“.
2021 metais į Lietuvą neteisėtai patekus daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, Lietuva ieškojo priemonių grąžinti juos į savo šalis.
Migrantams buvo skiriamos finansinės paskatos, dėl galimybės vykdyti grąžinimą derėtasi su Iraku.
Ministerijos pateikiamais duomenimis, 2021 metais Lietuva į kilmės šalis savanoriškai grąžino kas ketvirtą užsienietį, tai yra – daugiau nei 1000 asmenų.
Kaip praneša ministerija, Lietuvos savanoriškų grąžinimų rodiklis – vienas geriausių ES.
Susitikime taip pat apžvelgta nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje situacija – jų mastas auga tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Pasak ministerijos, nusikaltėliai naudojasi moderniomis technologijomis, siekdami nuslėpti nusikalstamas veikas, tapatybes bei buvimo vietą.
Viceministras akcentavo, kad kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų, todėl reikalingi nauji tarpvalstybiniai teisiniai įrankiai šioje srityje.
„Norint, kad mūsų institucijos galėtų veiksmingai veikti skaitmeninėje erdvėje, turime ne tik stiprinti mūsų teisėsaugos pareigūnų analitinius gebėjimus ir diegti pažangias technologijas, bet ir sudaryti sąlygas valstybėms efektyviai keistis informacija ir supaprastinti procedūras“, – teigė viceministras.
Jo teigimu, svarbu rasti patikimus teisinius sprendimus, kurie užtikrintų teisėsaugos institucijų prieigą prie nusikaltimų tyrimui reikalingų duomenų, tuo pačiu išlaikant pagrindinių teisių, asmens duomenų ir privatumo apsaugą.
