„Šiemet mums svarbu laiku atlikti pasiruošimo darbus. Žinome, kad pavasarį savivaldybės susiduria su didesnio ar mažesnio potvynio mastais, tačiau mūsų tikslas užtikrinti visų tarnybą pasirengimą“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad šiais metais galimas didelio masto potvynis.
Birštono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai, nes šiose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, tačiau ji galima ir kitose savivaldybėse.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pagal orų prognozes sniego tirpimas jau prasidėjęs visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad vanduo pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas tinkamai pasirengti galimiems potvyniams, kreipėsi į savivaldybių administracijų direktorius, kad būtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių ir valdymo planai bei kiti veiklos planavimo dokumentai. Be to, atsižvelgiant į situaciją ir hidrometeorologines sąlygas, prireikus būtų inicijuoti Ekstremalių situacijų komisijų prevenciniai posėdžiai, kuriuose būtų aptarti pasirengimo galimiems potvyniams klausimai.
Esant poreikiui, virš savivaldybių gali kilti sraigtasparniai, siekiant apžiūrėti teritorijas ir galimus kylančius pavojus dėl besikaupiančių ledo sangrūdų, taip pat savivaldybėse situacija stebima dronais. Kylant vandens lygiui gyventojams bus siunčiamos perspėjimo žinutės.
Dalyvavę pasitarime savivaldybių vadovai bei kiti atstovai pasidalijo patirtimi ir aptarė būtiniausius žingsnius. Anot savivaldybių, su gyventojais nuolat palaikomas ryšys, atnaujinami kontaktiniai duomenys, kad esant reikalui su jais galima būtų greitai susiekti.
Prieš prasidedant potvyniui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad kelioms paroms užtektų maisto produktų, geriamojo vandens, degtukų, malkų. Taip pat reikėtų gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nunešti į viršutinius aukštus, pastoges.
Esant potvynio tikimybei, reikia užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Kad apsaugotumėte namus nuo ledo sangrūdų, būtina įkalti apsauginius stulpus, taip pat patartina pažymėti vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.
