VRM pranešė, kad, atsižvelgusi į teisės ekspertų ir tarptautinių institucijų pastabas, teikia Vyriausybei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimus.
Pataisas ministerija kitą savaitę VRM ketina teikti Vyriausybei, vėliau jos keliaus į parlamentą.
Pakeitimais siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras, o praėjus šešerių mėnesių terminui dėl kiekvieno migranto būtų sprendžiama individualiai taip pat ir vertinant tikimybę pabėgti.
A.Bilotaitė: su premjere projektas derintas
„Po šešių mėnesių kiekvienu atveju būtų vertinama individualiai dėl kiekvieno neteisėto migranto. Tai yra priklausomai nuo jų statuso – jei tas asmuo vis dar bus prieglobsčio prašytojo statuse, bus dar atliekamos tam tikros procedūros arba vyks teisminiai procesai, dėl tokio asmens sprendimą priiminės pirmiausiai Migracijos departamentas, įvertinęs to asmens pasirengimą pasislėpti. Jis galės pratęsti tų asmenų judėjimo ribojimą dar iki šešių mėnesių arba jo nebetaikyti“, – pataisų esmę spaudos konferencijoje paaiškino vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Jos teigimu, dėl tokių asmenų sprendimus galės priimti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – tarnyba vertins jų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Matydami, kad tokios grėsmės yra, galės kreiptis į teismą, kad teismas priimtų arba sprendimą dėl suėmimo, arba kitas alternatyvias priemones“, – kalbėjo ministrė.
A.Bilotaitė patikino, kad su Vyriausybe ir premjere Ingrida Šimonyte šie projektai buvo derinti.
Mums reikia turėti vieningą poziciją ir mūsų pozicija yra tokia.
„Tikrai buvo rastas sutarimas. Mums reikia turėti vieningą poziciją ir mūsų pozicija yra tokia“, – pabrėžė ji.
Paklausta, kodėl nebuvo siūloma tiesiog dar 6 mėnesiams pratęsti judėjimo ribojimus, A.Bilotaitė sakė, kad pataisomis siekta taip pat ir užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi ir žmogaus teisių užtikrinimą, bet ir nesukurti situacijos, kad „Lietuva taptų pereinamuoju kiemu“.
Ministrė sutiko, kad sprendžiant dėl kiekvieno migranto individualiai krūvio padaugės tiek VSAT, tiek Migracijos departamentui. Tačiau ji pridūrė, kad esame krizinėje situacijoje, todėl teks dirbti daugiau, tiesa, ministrė patikino, kad už papildomą darbą numatytas ir papildomas atlygis.
„Nėra kažkokio pasmerkimo“
A.Bilotaitė trečiadienį taip pat pareiškė, kad Lietuvos siena saugoma gerai: „Mūsų siena nėra kaip rėtis, ji yra saugoma ir saugoma gerai“.
Taip ji reagavo į klausimą, susijusį su informacija apie po pasienį vaikščiojančius migrantus. Apie tai antradienį rašė 15min.
„Žinoma, kad mums reikia fizinio barjero, jį reikia statyti skubiai ir tikrai tai bus padaryta, – teigė ministrė. – Baltarusijos režimas ieško naujų būdų ir priemonių, kaip daryti dar didesnį spaudimą. Tai yra supaprastinta vizų išdavimo tvarka, atveriami nauji oro uostai – ne tik į Minską galima atvykti, bet ir į kitus oro uostus“
Jos teigimu, lankantis Liuksemburge iš pokalbių su „Frontex“ vadovu, eurokomisarais, kolegomis ministrais, akivaizdu, kad yra aiškus supratimas, jog prieš Lietuvą ir visą ES vykdomas agresijos aktas.
Nėra kažkokio pasmerkimo, kad mus smerktų, mus kritikuotų.
„Nėra kažkokio pasmerkimo, kad mus smerktų, mus kritikuotų, aš asmeniškai išgirdau palaikymo žodžius, kad Lietuva tikrai gerai tvarkosi ir kad yra pavyzdys, kaip tokioje situacijoje galime valdyti tokio pobūdžio krizę, kad tai galima daryti skaidriai ir atvirai“, – aiškino politikė ir pabrėžė, kad tokie žodžiai įkvepia.
Jos teigimu, diskusijų dėl Lietuvos pasieniečių veiksmų pasienyje su Baltarusija nekiltų atnaujinus Europos Sąjungos (ES) migracijos politiką.
„Problema, kuri yra keliama, yra keliama mano pačios – tai yra tai, kad ES teisė, kad migracijos politika neatitinka nūdienos realijų, kai yra vykdoma tokio pobūdžio ataka prieš Lietuvą ir prieš visą ES, kai gyvi žmonės yra naudojami kaip ginklas“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar nebūtų reputacinės žalos Lietuvai, jeigu „Frontex“ pasitrauktų iš Lietuvos pripažinus padarytus pažeidimus, A.Bilotaitė sakė, kad reputacija priklauso nuo to, kaip bus apsaugota Lietuvos ir ES siena, „nes toks lūkestis yra ne tik iš Lietuvos žmonių, bet ir visos ES“.
BNS pranešė, kad naujienų portalas „EUobserver“ cituoja „Frontex“ vadovą Fabrice'ą Leggeri, pareiškusį, kad Lietuvoje fiksuota „beveik, sakykime, 20 pranešimų apie rimtus incidentus“.
Jos teigimu, pakeitimai Lietuvos teisėje sudaro galimybes žmonėms, kuriems tikrai reikalingas prieglobstis, atvykti teisėtais būdais.
Vadina kompromisiniu variantu
Trečiadienį pristatytas pataisas išplatintame pranešime A.Bilotaitė vadino kompromisiniu variantu.
„Lengvų sprendimų nėra – turime atsižvelgti į tarptautinius įsipareigojimus dėl prieglobsčio prašytojų teisių ir tuo pačiu metu nepaversti savo šalies neteisėtų migrantų pereinamuoju kiemu. Tam, kad negyventume nežinioje, sprendimai dėl migrantų teisinės padėties turi būti aiškūs ir priimami kuo greičiau“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Anot VRM pranešimo, pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras.
„Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD). Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant“, – teigia VRM.
Ministerija primena, kad UTPĮ jau taisytas skubos tvarka kelis kartus. Ankstesnėmis pataisomis buvo nustatytas šešių mėnesių pasienio procedūros terminas.
Šiuo laikotarpiu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui suteikiamos apgyvendinimo ir kt. bazinės paslaugos, tačiau kol sprendžiama dėl jo teisinės padėties, apribojamas jo judėjimas.
Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, įstatymo pataisomis siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai:
-
jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi;
-
jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas;
-
jeigu yra migranto pasislėpimo / pabėgimo pavojus, MD arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių. Pasislėpimo kriterijai yra aiškiai numatyti dabar galiojančiame UTPĮ;
-
jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų – pvz., grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių.
Naujomis įstatymo pataisomis, anot VRM, siūloma ir greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra.
Siekia sutrumpinti skundų nagrinėjimą
Šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (t. y. MD kolegialiam organui ir Apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik MD priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – Apygardos administracinis teismas (AT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Ekstremaliosios situacijos metu siūloma, kad ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų MD arba VSAT kolegialūs organai bei Apygardos administracinis teismas.
Taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręsta dėl užsieniečio teisinės padėties.
Užsieniečiams siūlo išduoti registracijos pažymėjimus
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad, pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai, visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.
Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos.
Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą.
Papildomai užtikrinama teisė nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, teisė gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Taip pat siūloma nustatyti, kokiomis teisėmis gali naudotis neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai (pvz., teise gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, pažeidžiami asmenys – teise naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.).
Anot VRM, šiuo metu nagrinėjama 2607 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, apie 400 neteisėtų migrantų prieglobsčio nesiprašė.
Išnagrinėta 918 prašymų, prieglobstis suteiktas 1 Eritrėjos pilietei.
VRM teigimu, visi neteisėtai kirtę Lietuvos valstybės sieną užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos teritoriją, kol nėra priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties. Daugelis (apie 80 procentų) Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų atvyksta be dokumentų. Tai sunkina sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą.
