Pertvarką numatančiam įstatymų pataisų paketui trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Ministerija nurodo, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) būtų ne atskira biudžetinė įstaiga, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys.
„Siūloma įsteigti nacionalinį krizių valdymo centrą, kuriame, siekiant laiku reaguoti ir šalinti galimas grėsmes, pasitelkiant visų reikiamų sričių specialistus ir ekspertus dvidešimt keturias valandas per parą būtų vykdoma situacijų stebėsena ir analizė, atliekami vertinimai ir daromos įvykių prognozės“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Taip pat įstatymų projektais norima „apjungti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemas, atsisakant Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK), savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų, kaip perteklinių grandžių“.
Nacionalinė saugumo komisija
VESK keistų Nacionalinė saugumo komisija (NSK). Tai būtų politinė sprendimų derinimo platforma, ji teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl strateginių sprendimų, vertintų parengtį.
NSK vadovautų premjeras, ją sudarytų Prezidentūros, žvalgybos, civilinės saugos, kitų pagrindinių šalies institucijų atstovai.
„VESK vadovauja vidaus reikalų ministras. Matome iš praktikos, kad ministrui kartais gali būti iššūkių, kai yra krizė ir ji apima daugelį kitų sričių, visus procesus reikia sukoordinuoti. (...) Matydami iššūkius, kurie gali ateityje kilti, manome, kad turime pakelti į kitą lygmenį, į Vyriausybės lygmenį, vadovavimą atiduodant premjerei“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, tai leistų greičiau ir tiksliau koordinuoti procesus krizių, ekstremalių situacijų metu.
Tuo metu NKVC atliktų kompetencijų centro vaidmenį, koordinuotų rezervą, teiktų informaciją sprendimų priėmėjams, nuolat stebėtų grėsmes.
Mažiau grandžių savivaldose
Šiuo metu savivaldybėse veikia ekspertinio lygmens ekstremalių situacijų operacijų centrai ir politinio lygmens ekstremalių situacijų komisijos.
Pasak A.Bilotaitės, jos atlieka perteklinę funkciją, todėl jų atsisakoma.
„Tai – papildoma grandis, kuri tikrai nepadeda spręsti operatyviai klausimo“, – sakė ministrė.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, kad eliminavus papildomą grandį operacijų centras siūlys sprendimus administracijos direktoriui, kuris ir bus atsakingas už vietines reikšmės krizę.
„Jis lieka atsakingas. Jei reikia sprendimų valstybės lygmens, tai NKVC įsivertintų situaciją ir atitinkamai įtrauktų papildomas pajėgas, jeigu jų reikėtų“, – kalbėjo politikas.
Skaičiuojama, kad NKVC įkūrimui reikėtų apie 1,1 mln. eurų.
Parengties pareigūnai
Pokyčiai taip pat numato parengties pareigūnus. Šie valstybės tarnautojai turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje.
Parengties pareigūnas savivaldose koordinuotų savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei užtikrintų savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais.
Šiems etatams įsteigti, skaičiuojama, reikėtų papildomai apie 2 mln. eurų.
„Jis bus ekspertas, žinos, kokie resursai yra, ką savivaldybė gali padaryti“, – BNS teigė Vyriausybės Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Jei savivaldybė nesusitvarko, gauname informaciją iš parengties pareigūno, klausimas keliauja į NKVC“, – pridūrė jis.
Dėmesys nevyriausybininkams
Be kita ko, įstatymuose siekiama apibrėžti ir nevyriausybinių organizacijų pasitelkimą krizių bei ekstremaliųjų situacijų valdymui ir padarinių šalinimui, jų pajėgų pasirengimą ir mokymą.
„Ką atskleidė pastarosios mūsų patirtys, kad darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis yra labai svarbus, todėl reikia apibrėžti tą mechanizmą“, – kalbėjo ministrė.
Kaip nurodo VRM, šiuo metu reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo mechanizmas „veikia neefektyviai, nepakankamai koordinuojama civilinės saugos sistemos subjektų veikla civilinės saugos srityje“.
„Nepakankamai ir neaiškiai reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės mechanizmas, institucijų funkcijos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės procese, neaiškus atsakomybės paskirstymas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Ministerija teigia siekianti sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, labiau koordinuoti valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms.
