„Galimybė lanksčiai žiūrėti į darbo užmokestį padėtų į valstybės tarnybą pritraukti talentus, išlaikyti gerai dirbančius specialistus, kad šie nepasirinktų karjeros versle, galinčiame pasiūlyti didesnį atlygį“, – pranešime spaudai teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Pagal ketvirtadienį paviešintą projektą, siūloma galimas priemokas prie atlyginimo didinti nuo 70 iki 100 proc.
Išeitines išmokas siūloma mažinti nuo dviejų mėnesinių atlyginimo iki vieno, nuo dviejų mėnesių iki vieno mažinamas minimalus įspėjimo terminas dėl atleidimo iš darbo.
Taip pat norima atsisakyti prievolės siūlyti tarnautojams kitas pareigas, jei jų pareigybė yra naikinama.
„Dabar galiojanti nuostata iki šiol leidžia kai kuriems asmenims išnaudoti palankią sistemą, aplaidžiai dirbti, tačiau jų atleisti iš esmės beveik nėra jokių galimybių“, – aiškina vidaus reikalų ministras.
Norint suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.
Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos.
Kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siūloma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis, valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžiai taip pat būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų.
Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad valstybės tarnautojus išskirtinai moko tik Lietuvos viešojo administravimo institutas.
Valstybės tarnybos įstatymo pataisos bus svarstomos Vyriausybės pasitarime. Taip pat jau veikia ir darbo grupė, kuri turi pateikti visiškai naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją.