Tokį sprendimą priėmė Žurnalistų etikos inspektorė, o taip pat ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Šiandien baigėsi terminas, per kurį laikraštis buvo įpareigotas paneigti šiuos teiginius, o kadangi to nepadarė – ieškinys dėl šmeižikiškų straipsnių iškeliauja į teismą.
Savo sprendime Žurnalistų etikos inspektorė nurodė, jog skelbdamos informaciją, „Lietuvos žinios“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, kuriuose įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai ir teigiama, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonės turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
Paneigti tikrovės neatitinkančius ir šmeižikiškus teiginius ir informuoti apie sprendimo vykdymą „Lietuvos žinios“ turėjo iki kovo 20 d.
Taip pat – šio įstatymo 19 str. 2 d. nuostatas, kuriomis visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą bei 22 str. 8 d. 4 p. nuostatas, kuriose draudžiama skelbti nepagrįstus, nepatikrintus, faktais neparemtus kaltinimus. Pažeistos ir 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. nuostatos, kuriomis žurnalistai įpareigojami teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais ir jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje, taip pat vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.
Lygiai tokį pat sprendimą anksčiau priėmė ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, nurodydama, jog „Lietuvos žinios“ pasikėsino į asmens garbės, orumo ir privatumo apsaugą bei pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 38 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.
„Lietuvos žinios“ buvo įpareigotos paneigti visus teiginius, kuriuose žeminama vidaus reikalų ministro garbė ir orumas, skleidžiamas šmeižtas ir dezinformacija apie jį kaip asmenį, taip pat apie jo atstovaujamą partiją ir jos menamas sąsajas su nusikaltėlių grupuotėmis („Vidaus reikalų ministerijai pradėjus vadovauti liberalcentristui Raimundui Palaičiui, Tauragėje buvo numarintas nusikalstamo tinklo, kurį organizavo partijos bičiulis Jonas Dungveckis, tyrimas“, „O dabar, kai R. Palaitis vadovauja VRM, šiai ministerijai pavaldi įstaiga numarina perspektyvų tyrimą, turėjusį atskleisti dalį Lietuvos apglėbusį mafijos tinklą, ir tuo pat metu iš teisėsaugos akiračio išvaduoja vidaus reikalų ministro partijos bičiulį“, „VRM tebevadovauja liberalcentristas, kurį teismas pripažino dokumentų klastotoju“ ir kt. panašūs teiginiai).
Paneigti tikrovės neatitinkančius ir šmeižikiškus teiginius ir informuoti apie sprendimo vykdymą „Lietuvos žinios“ turėjo iki kovo 20 d. Kadangi laikraštis šio įpareigojimo nepaisė, bus siekiama tai padaryti teisiniu keliu – vidaus reikalų ministras savo garbę ir orumą gins teismuose.
„Lietuvos žinios“ jau ne kartą pagarsėjo neetišku elgesiu: lygiai prieš du metus laikraštis buvo pripažintas neetišku, nuo pernai metų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija kaip neetiškus įvertino 5, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – 3 jame paskelbtus kūrinius. Tokie veiklos rezultatai skelbia aiškią žinią tiek žurnalistų bendruomenei, tiek laikraščio skaitytojams, tiek partneriams ir reklamos užsakovams, todėl į laikraščio veiklą ir reputaciją atlaidžiai žiūrėję jo savininkai turėtų sureaguoti dar kartą peržiūrėdami ir prisimindami etikos principus bei imdamiesi atitinkamų priemonių, kurios užtikrins ne tik pagarbą žodžio ir minties laisvei, bet ir likusiems savo skaitytojams.
