Sutartį pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) direktorius Antonis Mikulskis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vytuvis.
Pasak ministrės A.Bilotaitės, svarbu tai, kad institucijos nuo šiol ne tik keisis svarbia turima informacija ir ją analizuos, bet ir koordinuos veiksmus, siekdamos identifikuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes valstybės finansų sistemai, be to, bus sudarytos sąlygos gerinti bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių.
„Finansinių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau išaiškinamos, o šių nusikaltimų daroma žala valstybei, verslui ir piliečiams – siekia dešimtis milijonus eurų kasmet. Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių, pinigų plovimo, sukčiavimo atvejų elektroninėje erdvėje nemažėja, todėl būtinas visų tarnybų ir institucijų maksimalus susitelkimas bendram tikslui – užkardyti šiuos finansinius nusikaltimus arba, kaip įmanoma greitai ir profesionaliai, juos išaiškinti“, – teigia vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Pasirašiusios sutartį, keturios institucijos įsipareigoja keistis gerąja patirtimi ir profesinėmis žiniomis, teikti viena kitai metodinę ir praktinę pagalbą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Bendradarbiavimas šioje srityje bus vykdomas ir švietimo bei prevencijos programose.
„Susitarimą pasirašiusių institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant suvaldyti augančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes Lietuvoje. Ne mažiau svarbus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, tai padeda greičiau identifikuoti grėsmes bei jas užkardyti, stiprinti skaidrumą rinkoje. Efektyvus bei greitas keitimasis informacija tarp institucijų bei dalijimasis sukauptomis žiniomis su visuomene tikrai prisidės prie kylančių rizikų suvaldymo ir saugumo didinimo“, – sako FNTT direktorius A.Mikulskis.
Siekiant sutelkti viešojo ir privataus sektorių pastangas kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, 2021 metais buvo įsteigtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kurio steigėjais tapo Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir aštuonios Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos.
Tobulėjant finansinėms technologijoms keičiasi ir pats finansų sektorius, todėl Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras didelį dėmesį žada skirti naujoms technologijoms ir jų teikiamoms galimybėms, o taip pat atsiranda ir naujos grėsmės bei rizikos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje.
FNTT duomenimis, fiksuojamas pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičiaus augimas. Per devynis 2021 metų mėnesius pranešimų skaičius išaugo 20 kartų, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Toliau plinta socialinės inžinerijos sukčiavimo schemos, sukčiaujama pasinaudojant ar prekiaujant virtualiąja valiuta, nusikaltėliai naudojasi fiktyviomis įmonėmis atlikdami grynųjų pinigų operacijas, vykdomi tranzitiniai pavedimai, siekiant nuslėpti naudos gavėją ar mokėjimo paskirtį, greitieji mokėjimai.
