„Šalies gyventojai turėtų būti ramūs, kad masinio migrantų paleidimo iš apgyvendinimo vietų tikrai nebus“, – pažymėjo viceministras.
Anot jo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos ministerija paprašė pateikti visų rizikų vertinimus. Tai ypač aktualu toms vietovėms, kuriose yra apgyvendinimo centrai – joms bus skiriamas ypatingas dėmesys.
A.Abramavičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 2 672 užsieniečiai, gyvenantys penkiuose registracijos centruose, kuriuos galima išskirti į dvi kategorijas – neteisėtus migrantus ir prieglobsčio prašytojus.
1467 užsieniečiai yra laikomi neteisėtais migrantais – jie arba nesiprašė prieglobsčio, arba jiems valstybės apsauga nebuvo suteikta. Dar 1160 yra prieglobsčio prašytojai – jų prašymai arba tebenagrinėjami, arba dar vyksta teisminiai procesai, kuriuose jie skundžia nepalankius sprendimus.
Anot A.Abramavičiaus, Seime šiuo metu yra pateiktos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios šiek tiek liberalizuotų galimybę migrantams įsidarbinti Lietuvoje.
Pernai lapkritį Seimas nutarė, kad į Lietuvą neteisėtai patekę migrantai negalėtų penkerius metus legaliai dirbti šalyje, tačiau dabar, anot vidaus reikalų viceministro, situacija yra pasikeitusi – migracijos krizė apslopusi, o tvora pasienyje su Baltarusija beveik pastatyta.
„Iš to išeinant – šiek tiek tos atgrasymo priemonės galėtų būti liberalesnės“, – sakė jis.
„Tai nepaneigia būtinybės juos išsiųsti į kilmės šalį. VRM pritaria tokios galimybės atsiradimui (...) kad užsienietis galėtų savarankiškai gyventi ir išsilaikyti pats, jei nėra galimybės jo išsiųsti į kilmės šalį“, – pabrėžė A.Abramavičius.
Vidaus reikalų ministerija taip pat siūlo ir nebetaikyti judėjimo apribojimų migrantams, praėjus metams nuo jų registracijos Lietuvoje.
Vis dėlto skirtingą statusą turintiems migrantams po vienerių metų bus taikomos skirtingos priemonės. Prieglobsčio prašytojų atžvilgiu sprendimus priims Migracijos departamentas, tikėtina, kad „dauguma jų bus be judėjimo apribojimų“.
Anot A.Abramavičiaus, departamentas galės priimti sprendimus tiek leisti migrantams gyventi savarankiškai, tiek toliau juos apgyvendinti centruose, su pilnu valstybės išlaikymu.
Tuo metu dėl neteisėtų migrantų statusą turinčių užsieniečių sprendimus priims teismai, į kuriuos kreipsis Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pasieniečiai teismų turėtų prašyti arba pratęsti judėjimo apribojimus dar pusei metų, arba skirti alternatyvias priemones, kurių įvardijama mažiausiai trys.
Pirmoji – migrantas gali gyventi savo pasirinktoje vietoje ir nustatytu laiku periodiškai registruotis pasieniečių ar kitoje įstaigoje. Jis tai turėtų daryti atvykdamas į įstaiga arba elektroninio ryšio priemonėmis.
Antroji – migranto priežiūra gali būti patikėta Lietuvos piliečiui arba teisėtai Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui, jei šis įsipareigojo rūpintis migrantu ir jį išlaikyti.
„Trečia alternatyva – užsienietis gali būti apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre arba kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba apgyvendintas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje“, – sakė A.Abramavičius.
Pastaroji priemonė būtų taikoma tik tuomet, kai migrantas kelia grėsmę viešajai tvarkai arba saugumui.
„Manome, kad tokių atveju nebus daug. Kita vertus, realybė yra tokia, kad dalis iš jų yra dalyvavę riaušėse, kurstę tam tikrus neramumus. Tokiu atveju, kreipdamasi į teismą, VSAT numatys tas rizikas“, – pažymėjo viceministras.
Teismai taip pat galės leisti gyventi užsieniečių registracijos centruose ir tuomet, jei migrantas neturi galimybės gyventi savarankiškai.
„Visiems užsieniečiams bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, vaikams – švietimo paslaugos“, – teigė A.Abramavičius.
Jis pabrėžė, kad pasieniečiams bus itin svarbu žinoti, kur gyvena konkretus migrantas, nes visų jų atžvilgiu yra arba bus priimti sprendimai dėl išsiutimo į kilmės valstybę, tad visą laiką bus ir toliau bandoma tai padaryti.
„Ar visiems pavyks įvykdyti tuos išsiuntimus, tai čia kitas klausimas. Bet neteisėtų migrantų grąžinimas į kilmės šalis bus aktyviai tęsiamas ir toliau, nepaisant to, kur jie pasirinks gyvenamąją vietą – ar jie gyvens savarankiškai, ar centre, vis tiek sprendimas dėl išsiuntimo galios“, – teigė A.Abramavičius.
Jis taip pat patikino, kad ir toliau galios pasiūlymas grįžti į gimtąją šalį savanoriškai. Iki šiol juo pasinaudojo 1075 migrantai, grįžimo namo laukia dar 45. Visiems jiems ministerija skiria 1000 eurų išmoką ir nemokamus skrydžio bilietus.
Absoliuti dauguma grįžusiųjų – irakiečiai, kurių į Lietuvą ir atėjo daugiausiai.