Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „Facebook“ tinkle penktadienį pasidalino informacija, jog iš kariuomenės rezervų panaudota 4,5 km karinėje inžinerijoje naudojamos aštrios vielos ritinių - koncertinų ir toliau jų laukiama „iš kitų šalių“. A.Abramavičius patvirtino, kad ši informacija yra teisinga.
Vis dėlto LNK žinioms Lietuvos kariuomenė penktadienį nurodė, jog Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas įrengė tik maždaug 1,5 kilometrų užtvaros „ir savo ligšiolinę užduotį baigė“ laukdami naujų pirkimų.
„Norint tiesti koncertiną, reikia pirmiausia jos turėti – čia yra klausimas. Šiuo metu ieškome skirtingose šalyse, kurios galėtų pasiūlyti nusipirkti. Lietuvoje jos niekas negamina, t.y. tokio diametro Lietuvoje negali pagaminti. Artimiausia šalis yra Lenkija, bet Lenkija irgi yra davusi užsakymą savo sienos apsaugai“, – BNS sakė A.Abramavičius.
Viceministras teigė, kad papildomų vielos kiekių ieškoma „dvišalės pagalbos būdu“, kalbamasi su keliomis valstybėmis dėl galimybės koncertinas pirkti arba gauti dovanų, tarp jų – Danija ir Slovėnija.
„Gali būti ir dovanojama, čia priklauso nuo šalių. Pora šalių dabar turi. Bet būtent tokios prekės nepatenka į europinį civilinės saugos mechanizmą, tai yra daugiau karinė nomenklatūra. (...), tai yra specifinio pobūdžio prekė, kuria negali šiaip dalintis“, – teigė jis.
Aštrios vielos užtvara pasienyje su Baltarusija pradėta statyti prieš dvi savaites, reaguojant į pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusią nelegalią migraciją. Barjerą, kuris, kaip tikimasi, padės pristabdyti migrantus, pradėjo statyti kariuomenė, vielos įsigijimu, įrengimu toliau rūpinasi Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad iš viso numatyta įrengti barjerą 550 kilometrų pasienio ruože, vėliau bus statoma ir didesnė tvora, ji galėtų kainuoti apie 41 mln. eurų.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas prieš dvi savaites teigė, kad spygliuotos vielos užtvara galėtų būti visiškai įrengta per keletą mėnesių.
