„Trečiadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai padaryta nustačius nusikalstamos veikos požymių ir, be kita ko, paaiškėjus, kad nuo teisėsaugos buvo slepiama informacija apie sieną iš Baltarusijos Varėnos rajone neteisėtai kirtusius migrantus ir jų buvimo Lietuvoje vietą“, – pranešė pasieniečiai.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Alytaus apylinkės prokuratūra. Anot VSAT, iš viso šiemet dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną pradėti 66 ikiteisminiai tyrimai.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Praėjusį trečiadienį pasieniečiai Varėnos rajone sulaikė keturis Pakistano piliečiais prisistačius, bet dokumentų neturinčius migrantus, kurie teigė miške praleidę kelias paras.
Apie šiuos migrantus žurnalistams ir pasieniečiams pranešė „Sienos grupės“ savanoriai, kurie jais rūpinosi kelias dienas, vežė maistą, miegmaišius ir palapines. Migrantai tądien jau buvo gavę Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, draudžiantį juos išstumti iš Lietuvos į Baltarusiją, jiems leista pasiprašyti prieglobsčio.
Kūčių vakarą tame pačiame Varėnos rajone pasieniečiai aptiko ir vieną Sirijos pilietį, kuris taip pat teigė Lietuvos miškuose praleidęs dvi paras. Paeiti negalėjusį vyrą medikai išvežė į ligoninę, kurioje jis praleido penkias dienas – iki trečiadienio.
Kūčių vakarą pasieniečiai taip pat skyrė administracines baudas įvykio vietoje buvusiems savanoriams iš „Sienos grupės“ ir „Gydytojai be sienų“ organizacijos bei 15min žurnalistui už tai, kad jie buvo nepaprastosios padėties teritorijoje be leidimų.
Pirmadienį EŽTT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir šio vyro atžvilgiu, tad išleidus jį iš ligoninės, sirui leista pasiprašyti prieglobsčio, pradėtos pirminės prieglobsčio procedūros.
Abiem šiais atvejais pasieniečiai reiškė kritikos dėl to, kad savanoriai nepranešė jiems iš karto apie migrantų buvimo vietą, slėpė ją, esą dėl to migrantų sveikatai kilo grėsmė, o tokie „Sienos grupės“ veiksmai kelia abejonių dėl jų tikslų ir kompromituoja pačią savanorystės idėją.
„Po užsieniečių sulaikymo buvo skelbiama informacija, esą vadinamieji savanoriai žinoję, kad ši grupė neteisėtai į Lietuvą pateko dar savaitgalį. Neva nuo to laiko užsieniečiai iki trečiadienio, kol juos pasieniečiai nuvežė į savo užkardą, apie 5 dienas galėjo būti priversti gyventi lauke žiemos sąlygomis.
Neteisėtus migrantus esą globoję asmenys šį faktą galimai slėpė nuo teisėsaugos ir visuomenės. Pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms toks elgesys galėtų būti vertintinas kaip neatsakingas, prieštaraujantis vadinamųjų savanorių viešai deklaruojamiems siekiams bendradarbiauti su pareigūnais bei galintis kelti klausimų dėl tikrųjų tokios veiklos tikslų“, – tuomet teigė VSAT atstovas G.Mišutis.
Patys savanoriai tokią kritiką atmeta ir tikina visuomet besielgiantys pagal įstatymus bei aiškina, kad iki tol visais atvejais, kai apie migrantus būdavo pranešama, pasieniečiai šiuos išstumdavo iš Lietuvos, taip ir neleidus suteikti humanitarinės pagalbos.
Trečiadienį Panevėžio apygardos prokuratūra pranešė nutraukusi vieną panašų ikiteisminį tyrimą dėl migrantų slėpimo. Jame aiškintasi aplinkybes, kai penki Afganistano piliečiai vienoje Ignalinos rajono sodyboje praleido kelias dienas, per kurias taip pat sulaukė EŽTT sprendimo, neleidžiančio jų išstumti atgal į Baltarusiją.
Trys Rimšės kaimo sodybos gyventojai tyrime buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, tačiau nuo rugsėjo mėnesio įtarimai jiems taip ir nebuvo pareikšti, o galiausiai konstatuota, kad nusikaltimas nebuvo padarytas.
Lietuva šiemet susidūrė su dideliu neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautu. Krizė kilo, kai Baltarusijos režimas ėmė vilioti žmones iš Artimųjų Rytų, kad jie mėgintų neteisėtai patekti į Europos Sąjungą per Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Pastarosiomis dienomis ties Latvija fiksuojami didesni migrantų srautai nei ties Lietuva.
Europos Sąjunga šiuos veiksmus vadina hibridine agresija, nes Minskas įtampą kursto keršydamas už sankcijas dėl represijų prieš opoziciją po suklastotų prezidento rinkimų ir siekdamas priversti ES derėtis su režimu.
Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai apgręžė daugiau nei 8 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.
Apgręžimo politiką kritikuoja dalis nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Iki sausio vidurio Lietuvos pasienyje su Baltarusija paskelbta nepaprastoji padėtis. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje tebevykdoma sustiprintu režimu.