345 kilometrai. Tiek per Lietuvą išsirangiusios Europos Sąjungos išorinės sienos yra padengta moderniomis stebėjimo sistemomis.
Tai – į žemę įkasti detektoriai, kurie reaguoja į judesius, ir vaizdo kameros, kurios net naktimis gali aprėpti 10-15 kilometrų ruožą.
Suprasti akimirksniu
- VSAT nori visą ES išorės sieną padengti moderniomis sistemomis
- Jos kelis kartus sumažina sienos pažeidimų skaičių
- Tam reikia papildomų 69 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto
- Politikai mano, kad tai – realu, bet per kelerius metus
Tokios sistemos yra labai efektyvios, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tikisi, kad jomis pavyks uždengti visą Europos Sąjungos pasienį.
„Jeigu mes įdiegtume sistemas tik su Vidaus saugumo fondo lėšomis, tai padengtume apie 47 procentus išorės sienos. Tai yra pakankamai mažai“, – 15min sakė VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkė Vilija Plotnikovienė.
Pasieniečiai sako, kad iš Lietuvos valstybės biudžeto tikisi papildomų 69 mln. eurų. Tai padėtų visą Europos Sąjungos išorės sieną uždengti moderniomis sistemomis.
Be to, pareigūnai paskaičiavo, kad iš šalies biudžeto gavę papildomus 44 mln. eurų, galėtų visą valstybės sieną užtverti tvora.
„Tai pailgintų mūsų reagavimo laiką, nes net ir paprasčiausia tvora yra papildoma kliūtis pažeidėjams. Jeigu ruože yra ir stebėjimo sistema, ir tvora, tai tikimybė pagauti kontrabandininką yra labai didelė“, – sakė V.Plotnikovienė.
Prioritetas – Baltarusijos pasienis
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, kad pasieniečių sumanymas yra įmanomas, tačiau sistemų diegimas turėtų būti vykdomas keliais etapais.
„Aš manau, kad tai realu. Vyriausybė tikrai galėtų rasti tuos papildomus milijonus, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Bet tai turėtų vykti palaipsniui, per kelerius metus, nes neįmanoma iškart duoti visos sumos“, – 15min kalbėjo A.Paulauskas.
Politikas sakė, kad prioritetas turėtų būti skiriamas sienai su Baltarusija, kur šiuo metu aktyviausiai veikia kontrabandininkai ir, galbūt, baltarusių specialiosios tarnybos.
„Žinoma, reikia atnaujinti ir Rusijos pasienyje esančias sistemas, nes ten jau pastebimas nusikaltėlių suaktyvėjimas, bet prioritetas yra rytinė siena. Prie sienos su Baltarusija aktyviausiai veikia kontrabandininkai. Ir dėl kitų priežasčių ji šiuo metu yra svarbesnė“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Vidaus reikalų ministerija informavo 15min, kad prieš kelias savaites Vyriausybėje įvyko trišalės derybos dėl papildomų lėšų pasieniečiams. Tada buvo nuspręsta, kad 2017 metais VSAT papildomai gaus 1 mln. eurų sienos stebėjimo sistemų priemonėms.
Pareigūnai yra parengę planą, pagal kurį 2017 metais Purvėnų, Tribonių ir Druskininkų užkardose bus įdiegtos modernios sistemos.
Jeigu pasieniečiai gautų papildomų lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto, tai pirmiausiai sistemos būtų diegiamos Puškų, Tverečiaus ir Sadutiškio užkardose.
Visi šie ruožai yra prie sienos su Baltarusija.
„Tos užkardos yra prioritetinės, nes latentiškumas ten labai didelis. Ten nėra sienos apsaugos sistemų, kontrolinės pėdsakų juostos, todėl net neįmanoma tiksliai nustatyti pažeidimų masto, galime tik spėlioti“, – sakė V.Plotnikovienė.
Sustiprins apsaugą Rusijos pasienyje
Jau šiemet VSAT atnaujins sienos apsaugos sistemą, kuri yra įdiegta Rusijos pasienyje esančioje Bardinų užkardoje. Prieš dešimtmetį šis ruožas buvo pirmasis, kuriame buvo įrengta moderni apsauga, tačiau pastaraisiais metais ji paseno ir tuo naudojasi kontrabandininkai.
Tai rodo net skaičiai.
2014 metais Bardinų pasieniečiai sulaikė 1476 kontrabandinių cigarečių pakelius. Pernai nusikaltėliai įsidrąsino ir į pareigūnų rankas pakliuvo jau 32 tūkst. 491 nelegalus pakelis.
Vien per 2016-ųjų pirmąjį pusmetį Bardinų pasieniečiai jau sulaikė 6032 nelegalius pakelius.
„Šiemet sistema bus atnaujinta ir funkcionuos tinkamai. Tai buvo numatyta ir iš anksto, įtrauka į mūsų planus“, – pasakojo V.Plotnikovienė.
Pažeidimų sumažino kelis kartus
Pasieniečiai sako, kad sienos stebėjimo sistemos yra labai efektyvios ir veikia kaip prevencinė priemonė – nusikaltėliai bijo žengti per ruožas, kuriame yra detektoriai ir kameros.
Šitos sistemos veikia kaip prevencinė priemonė, labai stipriai. Lyginant pažeidimų skaičių, sumažėjimas yra keliasdešimt kartų. Liko vienetai tų pažeidimų, – sakė G.Matkevičius.
„Šitos sistemos veikia kaip prevencinė priemonė, labai stipriai. Lyginant pažeidimų skaičių, sumažėjimas yra keliasdešimt kartų. Liko vienetai tų pažeidimų“, – 15min sakė Padvarionių užkardos vadas Giedrius Matkevičius.
Jo prižiūrimas pasienio ruožas buvo vienas iš problematiškiausių, tačiau 2014 metais įdiegus sienos stebėjimo sistemą pažeidimų beveik neliko.
„Skirtumai tikrai dideli ir aiškūs. Prieš įdiegiant sistemas, mūsų pareigūnai pėsčiomis patruliuodavo palei valstybės sieną ir bandydavo identifikuoti pažeidimus. Šiuo metu to daryti nebūtina, nors kartais ir darome. Sistema fiksuoja 100 procentų visus atvejus ar bandymus kirsti valstybės sieną“, – pasakojo G.Matkevičius.
Pavyzdžiui, Gintaro Žagunio užkardoje pažeidimų skaičius per metus sumažėjo nuo 28 iki 21, o Tribonių užkardoje – nuo 21 iki 14.
VSAT teigė, kad kol kas sudėtinga pasakyti, kokia įranga būtų perkama ir diegiama.
Visų pirma, technologijos nuolat keičiasi, gaminami jautresni detektoriai, kurie gali atskirti gyvūną nuo žmogaus, ir galingesni termovizoriai. Iš kitos pusės, kiekvienas ruožas reikalauja specifinių sprendimų.
„Kiekvienas atvejis vis kitos. Gavę pinigus mes sudarytume darbo grupę, kuri važiuotų į konkrečią vietą ir žiūrėtų ko tiksliai reikia. Jeigu sienos ruožas miškingas, tai ten nereikia termovizorių, jie bus neefektyvūs, ten galima naudoti kitą detekcijos įrangą. Ir atvirkščiai, jeigu palei sieną yra atviri plotai, tai bokštas su įranga bus labai efektyvus“, – aiškino VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkė V.Plotnikovienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min multimedijos pasakojimas „Pabėgėlių kelias“ atskleidžia, kaip veikia sienos stebėjimo sistemos
