VSAT duomenimis, iš viso šiemet Lietuvoje sulaikyti 86 migrantų gabenimu įtariami žmonės. Tai – septynis kartus daugiau nei pernai.
Ukrainiečių ryšiai su organizuotu nusikalstamumu
D.Škarnulio teigimu, dažnai gabenimu užsiima tų pačių šalių, iš kurių atvyksta migrantai, piliečiai, nemaža dalis jų turi leidimus gyventi Vokietijoje, kuri yra pagrindinis migrantų taikinys, ar kitose Europos šalyse.
„Yra ir užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių, kurie turi leidimus gyventi tose šalyse. Arba Irako pilietis, turintis leidimą gyventi Vokietijoje, esame pas save sulaikę ir šešis sirus, kurie turėjo leidimus gyventi Vokietijoje“, – pasakojo jis.
Nuo gegužės mėnesio pasieniečių žvalgai stebi padidėjusį į gabenimą įsitraukiančių Ukrainos ir Sakartvelo piliečių aktyvumą, ši veikla dar labiau išaugo pastarosiomis savaitėmis.
„Pavyzdžiui, Ukrainos piliečiai yra gyvenantys Lenkijoje, turintys leidimus gyventi Lenkijoje. Čia (Lietuvoje) veikiančių ar čia gyvenančių ukrainiečių ar Sakartvelo piliečių nėra. Iš esmės visi yra atvykę iš Lenkijos“, – teigė D.Škarnulis.
Šiuo metu VSAT kriminalinių tyrimų pareigūnai vertina, ar išaugęs ukrainiečių aktyvumas „negalėtų būti susiję su vienu ir tuo pačiu organizuoto nusikalstamumo kanalu“.
Lietuviai, visiškai atsakingai galiu pasakyti, nėra niekaip susiję su organizuotu nusikalstamumu, jie nedalyvauja nusikalstamų veikų organizavimo schemose
Lietuvių vaidmuo nereikšmingas
Kartu su įvairių šalių piliečiais į pareigūnų rankas iki šiol yra pakliuvę ir septyni lietuviai, jiems taip pat pareikšti įtarimai dėl neteisėto žmonių gabenimo.
„Iškart pasakysiu, kad jų vaidmuo nėra reikšmingas – tam tikros suteiktos paslaugos pavėžėjimo, kai kas yra suteikęs apgyvendinimo paslaugas. Lietuviai, visiškai atsakingai galiu pasakyti, nėra niekaip susiję su organizuotu nusikalstamumu, jie nedalyvauja nusikalstamų veikų organizavimo schemose, yra kiti piliečiai, kurie prisideda prie šitų nusikalstamų veikų organizavimo“, – pabrėžė VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas.
Tie, kurie prisideda prie gabenimo organizavimo, dažnai veikia iš migrantų kilmės šalių, tokių kaip Irakas. Neretai gabenimas organizuojamas iš Turkijos ar Baltarusijos – pagrindinių tranzitinių šalių.
„Taip pat yra organizatoriai Europos šalyse, toje pačioje Vokietijoje (...) ir anksčiau jau esame pastebėję, kurie dalyvavo ir Balkanų kelyje tarp organizatorių“, – pažymėjo D.Škarnulis.
Tarptautinės operacijos tikimybė
Pasieniečiams surinkti informaciją apie gabentojus ir atrasti organizatorius padeda keli Lietuvoje dirbantys pareigūnai iš Europolo, kartu su jais dirba ir Lenkijos bei Latvijos kolegos, netrukus laukiama atvykstančio Suomijos pareigūno.
„Mes labai betarpiškai keičiamės informacija, visomis indikacijomis, nustatytomis rizikomis ir pilnai kontroliuojame tą situaciją“, – tikino pareigūnas.
Renkami duomenys, vertinami ir rengiamasi plataus masto operacijai
D.Škarnulis pabrėžė, kad ateityje galima laukti ir gabenimo organizatorių sulaikymų jų veiklos šalyse, tačiau kol kas dar vertinami ir renkami duomenys.
„Europolo mastu yra sudaromos tokios tyrimo grupės, įtrauktos keletas valstybių, kurios yra veikiamos neteisėtos migracijos, sistemiškai yra renkami duomenys, vertinami ir rengiamasi plataus masto operacijai“, – teigė VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas.
-
Du ukrainiečiai neteisėtai į Vakarų Europą gabeno migrantų iš Irako trijulę
-
Pasieniečiai sulaikė du ukrainiečius, kurie pasitiko migrantus pasienyje ir juos gabeno
-
VSAT vadas: Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, gali būti apie 1,5 tūkst. migrantų
-
Lenkija pratęs dėl migrantų krizės įvestus suvaržymus prie sienos
Krizė dar nesibaigė
Jo manymu, kalbant apskritai apie migrantų iš Baltarusijos krizę, dar negalima sakyti, kad ji pasibaigė, nors į Europą patekti bandančių užsieniečių srautai ir kiek prislopo.
VSAT tyrėjų duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje vis dar yra nuo kelių iki keliolikos tūkstančių migrantų, situacija yra labai dinamiška ir gali greitai keistis.
„Galima būtų neatmesti ir tokio varianto, kad galbūt rengiamasi papildomų sankcijų įvedimui. Taip pat girdime, kad ir Rytų Ukrainoje neramumai. Šios situacijos gali būti derinamos ir tarpusavyje“, – svarstė D.Škarnulis.
Tai nėra spontaniškas reiškinys, o visiškai kontroliuojamas
Anot jo, Baltarusijos pareigūnai ir toliau visiškai kontroliuoja situaciją, tai galima konstatuoti, nes tie patys migrantai pervežami šimtus kilometrų iš Lenkijos pasienio į Lietuvos pasienį.
„Tai nėra spontaniškas reiškinys, o visiškai kontroliuojamas“, – teigė D.Škarnulis.
Apklausdami migrantus ir vertindami kitus duomenis Lietuvos pareigūnai nustato ir tai, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat naudojasi krize siekdami asmeninės naudos.
„Pareigūnai taip pat išnaudoja šitą situaciją – ji tokia labai nevienalytė. Pareigūnai ir patys tuo naudojasi, visiškai yra toleruojamas tas reiškinys ir kada tokią laisvę turi pareigūnai, laisvę, ta prasme, kad jie visiškai prasilenkia su visomis teisės normomis, tada improvizacija pareigūnų veiksmuose taip pat prasideda“, – sakė VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas.
Tie patys pareigūnai kartais padeda ir migrantams kertant Lietuvos sieną, perkerpant koncertinos užtvarą.
Prasprūsta apie dešimt procentų
Lietuvos pasieniečiai taip pat jau kurį laiką aktyviai ruošiasi užkirsti kelią ir kitiems neteisėtiems būdams patekti į šalį. Kaip vieną iš tokių būdų D.Škarnulis paminėjo ir neseniai vilkiko puspriekabėje į šalį atvykusius keturis migrantus.
„Jau seniai buvo aktyvuoti visi pajėgumai, visos kontrolės priemonės, didesnis dėmesys tam buvo skirtas ir akivaizdu, kad nepraėjus per sausumos sieną, yra bandoma per pasienio kontrolės punktus“, – sakė jis.
D.Škarnulis šiuo metu teigė negalintis pasakyti, kiek migrantų galėtų būti prie Lietuvos, tačiau apie didelius susitelkimus, tokius kaip prie Kuznicos posto Lenkijos pasienyje, duomenų neturima.
Vis dėlto pastebima, kad keičiasi į Lietuvą patekti bandančių migrantų grupės, jose mažėja vaikų ir moterų, daugėja vyrų. Tai gali būti siejama ir su atėjusiais žiemiškais orais.
„Mes dabar žinome irgi tik iš viešosios erdvės, kad kažkur logistikos centruose laikomi žmonės, mes nežinome, kur kiti žmonės laikomi. Žinome tik tiek, kad iš Minsko tie žmonės yra patraukti. Kur jie laikomi ir kas bus toliau daroma, kaip minėjau prieš tai, tai gali būti derinama su įvairiais veiksmais ir kažkokia palikta rezervo laisvė“, – svarstė D.Škarnulis.
Jo vertinimu, Lietuvos pareigūnai pasienyje sulaiko apie 90 proc. visų į šalį patekti bandančių migrantų, likusiems pavyksta prasprūsti, tačiau nemažai jų sulaikoma ir šalies viduje.
„Tam tikras rizikas nustatę mes labai greitai aktyvuojame visas kitas kontrolės kompensacines priemones, stipriai yra suaktyvinta kriminalinė žvalgyba, tai mums nemažai tokių asmenų pavyksta nustatyti šalies teritorijoje. Tiek arčiau sienos, taip pat, jeigu kažkam pavyksta toliau pajudėti šalies teritorijoje, ar jau išvykstant, prie Lenkijos“, – sakė jis.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko 7657 migrantai.
Iki priimant šį sprendimą, per pirmuosius septynis metų mėnesius į Lietuvą iš Baltarusijos pateko 4,2 tūkst. migrantų, tai vertinama kaip Minsko hibridinė agresija prieš Lietuvą.
