„Kalbant apie tuos pranešimus, kurie turi ryšį su galimais žmogaus teisių pažeidimais, vyksta nagrinėjimas ir diskusija su valstybe. Šiuo atveju su Lietuva. Ir mes turime atsakyti. Mes į daugiau negu pusę tų raportų arba užklausimų jau pateikėme atsakymus, dabar tuos vertinimus daro „Frontex“ agentūra“, – BNS sakė R.Liubajevas.
Pasak jo, nebuvo atvejų, kai Lietuva, teikdama atsakymą, įvertintų, jog pažeidimo iš tiesų būta: „mes tokių nefiksavome“.
Kaip naujienų portalas „EUobserver“ cituoja „Frontex“ vadovą Fabrice'ą Leggeri, Lietuvoje fiksuota „beveik, sakykime, 20 pranešimų apie rimtus incidentus“. R.Liubajevas sako žinantis apie 16: antradienį gautas vienas papildomas be tų, kurie buvo žinomi anksčiau. Vienu atveju pažeidimas buvo „uždarytas“ – nustatyta, kad jo nebuvo.
R.Liubajevas sako susitikęs su F.Leggeri ir kalbėjęsis apie šiuos incidentus, bet kol kas papildomų duomenų neturi, nes jie vis dar tebėra tiriami.
„Šiandien susitikome su direktoriumi, trumpai pakalbėjome, paklausiau, kokia yra situacija su tais pranešimais, tuo labiau kad jis apie tai minėjo. Sakė, kad jis irgi kažkokių ypatingų rezultatų neturi, bet kol kas nemato poreikio nutraukti operaciją“, – sakė VSAT vadas.
R.Liubajevas pabrėžė, kad „Frontex“ nenagrinėja pažeidimų – tiesiog vertina, ar jie galėjo būti, o į tai atsižvelgdamas agentūros vadovas sprendžia, ar tęsti „Frontex“ operaciją, ar ne.
„Dauguma tų raportų buvo parengti rugpjūčio mėnesį. Nežiūrint į tuos pranešimus ir tą situaciją, direktorius priėmė sprendimą vis dėlto tą operaciją tęsti ir spalio 6 dieną ji buvo pratęsta iki lapkričio 30 dienos“, – sakė R.Liubajevas.
Jo teigimu, incidentų raportų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vykdomų operacijų metu „surašoma ganėtinai daug“, dalis jų nebūtinai būna susiję su žmogaus teisių pažeidimais.
Lietuva, pasak R.Liubajevo, pateikia išaiškinimą apie šalyje galiojančius teisės aktus.
„Mes pateikėme pirmiausiai išaiškinimą, informaciją apie tai, kokia pas mus yra teisinė bazė, kokie sprendimai priimami. Mūsų pagrindinis principas, bendraujant ir su „Frontex“, ir su Europos Sąjunga, yra atvirumas, mes tikrai nieko neplanuojame slėpti“, – sakė VSAT vadas.
Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politikos ėmėsi, nes Baltarusija prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdo hibridinę ataką. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
