Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį per opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdį informavo, kad nuo rugpjūčio 11 dienos iki rugsėjo 3 dienos suteikti prieglobstį Lietuvoje paprašė 14 Baltarusijos piliečių.
„Jų atžvilgiu šiuo metu atliekamos procedūros“, – sakė vadas.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad tarp pasiprašiusiųjų prieglobsčio yra demonstracijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą dalyviai, kiti tiesiog išsigando, kad gali sulaukti persekiojimo.
Sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo, priklausomai nuo konkrečios situacijos, trunka iki trijų mėnesių, sudėtingesni atvejai – iki pusmečio.
Migracijos departamento direktorės teigimu, baltarusiai retai prašo prieglobsčio užsienio šalyse.
„Didžioji jų dalis tiesiog nori pabėgti iš tos nesaugios situacijos ir ramiai pralaukti. (...) Jie nenori prašyti prieglobsčio“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Per minėtą laikotarpį dėl ypatingų humanitarinių priežasčių su vidaus reikalų ministro leidimu į Lietuvą atvyko 37 Baltarusijos piliečiai.
„Baltarusijos piliečiai, kurie turi pagrindo manyti, kad gyvenimui ir saugumui, jo šeimos nariams gresia pavojus dėl jų dalyvavimo politinėje veikloje arba protesto akcijose, tokie žmonės gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl ypatingų humanitarinių priežasčių“, – sakė VSAT vadas.
Sprendimą dėl tokio kanalo atidarymo baltarusiams yra priėmusi Lietuvos Vyriausybė.
Anot R.Liubajevo, jeigu tokie asmenys neturi Šengeno ar Lietuvos nacionalinės vizos, jiems sienos perėjimo punkte išduodama C tipo viza, toks žmogus Lietuvoje gali būti 15 dienų.
R.Liubajevo duomenimis, Lenkiją ir Latviją baltarusiai renkasi rečiau nei Lietuvą. Po Baltarusijos prezidento rinkimų Latvijoje prieglobsčio paprašė keturi Baltarusijos piliečiai, Lenkijoje – 18, dar 12 ten atvyko dėl ypatingų humanitarinių priežasčių.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai kol kas su baltarusių srautu susitvarko, bet jeigu jis staiga smarkiai išaugtų ir jų būtų daugiau kaip tūkstantis pabėgėlių, reikėtų problemą spręsti kaip ekstremalią padėtį.
„Mes ruošiamės tam galimam scenarijui, įvertinome savo galimybes, kur būtų galima, jeigu atvyktų tiek žmonių, kur juos būtų galima apgyvendinti. Mūsų galimybės ribotos, jeigu srautai išaugtų, reikėtų klausimą spręsti galbūt ir su Europos Sąjungos institucijų pagalba, pirmiausia, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra FRONTEX padėtų“, – teigė R.Liubajevas.
Domisi lietuviškomis vizomis
Migracijos departamento vadovė savo ruožtu sakė, kad kol kas baltarusių į Lietuvą atvyksta tiek pat, kiek ir anksčiau – nematyti išaugusio srauto.
Ji prognozavo, kad kaimyninės šalies piliečius gali sudominti Lietuvos sprendimas nacionalines vizas baltarusiams išduoti iki šešių mėnesių.
„Šiek tiek padaugėjo skambučių apie tai, kaip jie galėtų atvykti į Lietuvą ir kaip galėtų čia įsitvirtinti“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Pasak Migracijos departamento vadovės, taip pat palengvinti reikalavimai vizai gauti.
„Toms vizoms gauti užteks pateikti labai nedaug pagrindžiančių dokumentų. Ten iš esmės sveikatos draudimas, lėšų reikalavimas sumažintas (...). Be to, tas lėšas galės įrodyti arba pats baltarusis, arba darbdavys“, – sakė ji.
„Tai ir bus tas kanalas baltarusiams, kurie nenori prašytis prieglobsčio, atvykti į Lietuvą“, – pridūrė E.Gudzinskaitė.
Ten iš esmės sveikatos draudimas, lėšų reikalavimas sumažintas (...). Be to, tas lėšas galės įrodyti arba pats baltarusis, arba darbdavys.
Ji taip pat pranešė, kad pirmadienį įsigaliojo tvarka, kai aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš Baltarusijos prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje gali užpildyti internetu dar būdami savo šalyje.
„Tokiu būdu sudaroma galimybė labai greitai gauti leidimą gyventi, tai yra mėlynąją kortelę. Jeigu prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, sprendimas gali būti priimamas per 15 dienų“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Imitavo sieną
VSAT vadas pirmadienį taip pat informavo, kad po prezidento rinkimų Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje stebėta sustiprinta jos apsauga.
R.Liubajevas teigė, kad Baltarusijos pasieniečiai dažniau pasirodydavo prie sienos, būdavo bendri pasieniečių ir karių patruliai.
„Tačiau nuo rugsėjo 1 dienos, kai baigėsi aktyvioji mokymų Gožos poligone fazė, vėl pastebėjome tų veiksmų sumažėjimą“, – teigė jis.
Lietuvos pasieniečiai taip pat pastebėjo, kad kaimyninės šalies pareigūnai savo teritorijoje buvo pastatę Lietuvos valstybės sienos ženklą.
„Tokia praktika – valstybės sienos imitacija – yra jų pasirinkta taktika, kai, matyt, norima suklaidinti pažeidėjus ir turėti galimybę sureaguoti ir sulaikyti tuos žmones, jeigu jie bandytų išvykti iš Baltarusijos Respublikos“, – aiškino pasieniečių vadas.
Anot jo, anksčiau tokia taktika naudota Sovietų Sąjungoje.
Dėl šio įvykio Lietuvos pareigūnai kreipėsi į kolegas Baltarusijoje, įvyko jų susitikimas aptarti įvykį.
Baltarusiją jau mėnesį krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Kilę masiniai protestai šalyje malšinami jėga, ES svarsto įvesti sankcijas už smurtą ir rinkimų klastojimą atsakingiems režimo pareigūnams. Baltijos valstybės praėjusią savaitę paskelbė sankcijas Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai ir dar 29 režimo atstovams, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius demonstrantus. Jiems penkerius metus uždrausta atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.
