Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 05 06

VSAT vadas Renatas Požėla: šiuo metu gali pakilti tik vienas mūsų sraigtasparnis

Užkulisiuose teisėsaugos pareigūnai diskutuoja apie konfliktus, kurie verda Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos rinktinėje. Pernai pasieniečiai net pareikalavo, kad būtų ištirta psichologinė atmosfera šiame svarbiame padalinyje. Atrodo, kad sudėtinga situacija pasiekė kulminaciją.
Renatas Požėla
Renatas Požėla / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Prieš mėnesį iš pareigų pasitraukė ilgametis VSAT Aviacijos rinktinės vadas pulkininkas Viktoras Račiūnas.

Suprasti akimirksniu

  • Pasikeitė VSAT Aviacijos rinktinės vadovybė
  • To priežastis – vidiniai konfliktai ir susiskaldymas
  • Kovo mėnesį visi VSAT sraigtasparniai negalėjo skraidyti
  • Šiuo metu gali pakilti tik vienas pasieniečių orlaivis

Su juo išėjo dar keli darbuotojai, tarp jų – keturi mechanikai.

Tuo pačiu metu sugedo keli sraigtasparniai, dar keliems reikėjo techninės apžiūros, todėl 2-3 savaites į dangų negalėjo pakilti nė vienas pasieniečių orlaivis.

Balandžio viduryje VSAT Aviacijos rinktinei pradėjo vadovauti pulkininkas Deividas Kaminskas, iki šiol dirbęs Lazdijų rinktinės vado pavaduotoju.

Tačiau kol kas situacija išlieka įtempta. Į dangų gali pakilti tik vienas pasieniečių sraigtasparnis.

Apie VSAT Aviacijos rinktinės problemas 15min kalbėjo su VSAT vadu generolu Renatu Požėla.

– Kas vyksta Aviacijos rinktinėje ir kodėl keitėsi vadovybė?

– Tik atėjęs į tarnybos vadovo poziciją pamačiau tam tikrų negerų dalykų, susijusių su Aviacijos rinktine.

Nuo pat pradžių patekau į tam tikrą diskusijų ratą apie rinktinės funkcijas, užduotis, buvo kalbama net apie jos vietą tarnyboje, ar ji išvis reikalinga. Nes Aviacijos rinktinė šiuo metu atlieka tik dalį tų pasienietiškų funkcijų.

– Kodėl tik dalį? Dėl pinigų trūkumo?

– Sakykim, mes daug dirbame ir su kitomis tarnybomis. Policijos paieškose dalyvaujame, organus gabename. Tos funkcijos yra platesnės ir dėl jų mes negalime skirti visų pajėgumų savo tiesioginėms užduotims. Tarkime, stebėti išorinę sieną su Rusija.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./VSAT sraigtasparnis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./VSAT sraigtasparnis

Mano darbo pradžioje buvo diskusijų, kad gal reikia Aviacijos rinktinę išvis išimti iš VSAT ir kažkur kitur padėti. Bet mano pozicija visuomet buvo tokia, kad ji turi būti čia, tačiau reikia ją sutvarkyti.

Pirmas dalykas, ką mes užsibrėžėme padaryti, tai padidinti biudžetą, kuris buvo įtartinai mažas.

Tai pavyko padaryti. Nuo šių metų Aviacijos rinktinės biudžetas yra bemaž trečdaliu didesnis.

– Koks jis dabar?

– 1,425 mln. eurų. Maždaug 30 proc. daugiau, nei buvo ankstesniais metais.

Bet pinigai nėra vienintelis rodiklis. Tada iškilo mikroklimato problemos, susiskaldymas, frakcijos kažkokios. Nors ten nedidelis kolektyvas, apie 50 žmonių, bet labai fragmentizuotas.

– Kodėl taip nutiko?

– Turbūt, kad čia klasikinis atvejis. Kartais kolektyvuose atsiranda neformalūs lyderiai, kurie suburia žmones aplink save. Ir ne visada tos frakcijos dirba pačios įstaigos naudai, kartais gal ir savų interesų turi, galbūt sprendimai kartais būna priimti prieš tai neišdiskutavus, kyla visokių įtampų ir panašiai.

– Kaip kokioje sporto komandoje su nesutariančiais lyderiais.

– Tai taip, čia tas klasikinis modelis.

Iškilo mikroklimato problemos, susiskaldymas, frakcijos kažkokios. Nors ten nedidelis kolektyvas, apie 50 žmonių, bet labai fragmentizuotas, – sakė R.Požėla.

Mes kalbėjome apie tai su buvusiu vadovu, kuris yra tikrai puikus pilotas, tikras profesionalas. Bet situacija nesikeitė.

Jei jau prakalbome sportiniais terminais, tai yra toks principas: kai laimi – laimi komanda, kai pralaimi – pralaimi treneris. Tai mes taip sutarėme, kad reikalingi pokyčiai vadovybėje.

Juolab, kad vyko ir struktūriniai pasikeitimai. Aviacijos rinktinė neteko juridinio asmens statuso, jie tapo valdyba, centrinės įstaigos padaliniu. Tuo pačiu pasikeitė ir vadovybė.

– Kaip į tai sureagavo buvęs vadas pulkininkas V.Račiūnas?

– Iš tikrųjų mes labai garbingai, karininkiškai sutarėme, kad bus priimti tokie sprendimai. Jis laikėsi labai oriai ir noriu jam už tai padėkoti.

Noriu pabrėžti, kad visa šita situacija nėra tik buvusio vadovo atsakomybė. Matyt, kažko ir kolektyvas nepadarė, ir mes čia kažką praleidome. Tiesiog, susiklostė tokia situacija, kad pokyčiai jau buvo būtini.

Pokyčiai vadovybėje prasidėjo dar prieš man ateinant į VSAT vadovo pareigas. Jeigu pamenat, prieš metus buvęs Aviacijos rinktinės štabo viršininkas Žygintas Vosylius buvo įtariamas neblaivus sukėlęs avariją. Tada į jo pareigas iš VSAT centrinės įstaigos buvo deleguotas Rimantas Karpavičius.

Prieš mėnesį atėjo ir naujas rinktinės vadas Deividas Kaminskas, kuris prieš tai buvo Lazdijų rinktinės vadovo pavaduotoju. Jis dirba dar palyginus nedaug, bet jau ėmėsi pokyčių, žiūrėsime, kaip jam seksis toliau.

VSAT nuotr./Sraigtasparnio „Eurocopter 145“ palydėtuvės
VSAT nuotr./Sraigtasparnio „Eurocopter 145“ palydėtuvės

– Išvis, kaip pasikeitė Aviacijos rinktinės kolektyvas? Išėjo tik buvęs vadas ir pavaduotojas?

– Kolektyvas šiek tiek sumažėjo. Nuo sausio 1-osios vyko išstatutinimas, tai dalis žmonių pasirinko išeitines ir atsisveikino su tarnyba. Visų pirma tai mechanikai, kurie niekaip neatitiko statutinio pareigūno apibrėžimo.

– Jiems neapsimokėjo finansiškai?

– Taip. Jie išėjo į įmonės, iš kurių mes dabar perkame remonto paslaugas. Jie tą patį darbą dirba ir gauna geresnius pinigus. Verslas gali mokėti daugiau.

– Kiek tokių buvo?

– Keturi, reiktų patikslinti.

– O buvo atėjusių į jų vietą? Juk keturi išėję mechanikai yra daug.

– Tai daug. Aišku, yra ir daug likusių.

Mes tą problemą sprendžiame per paslaugų pirkimą. Tuo pačiu metu ieškome naujų žmonių, jaunimo, einame per aukštąsias mokyklas, bendraujame su studentais.

– O pilotai?

– Išėjo vienas pilotas. Aišku, buvęs vadas Račiūnas irgi buvo pilotas.

VSAT nuotr./Apie 200 km per val. greičiu lekiančius kontrabandininkus persekiodavo ir sraigtasparniai
VSAT nuotr./Apie 200 km per val. greičiu lekiančius kontrabandininkus persekiodavo ir VSAT sraigtasparniai

– Ar tai buvo priežastis, kodėl vienu metu neturėjote veikiančių sraigtasparnių?

– Taip jau sutapo, kad tuo pačiu metu, kai išėjo tie mechanikai, vieniems sraigtasparniams reikėjo techninio aptarnavimo, kitiems atsirado gedimai, vienas buvo ruošiamas skristi į misiją Graikijoje. Taip išėjo, kad 2-3 savaites negalėjome pakilti.

Iš tikrųjų, ekstra atveju mes būtume galėję pakilti ir atlikti funkcijas, nes keli sraigtasparniai buvo sustoję tik dėl techninės apžiūros. Iš esmės jie veikė.

– Kada tai buvo?

– Kovo mėnesį, iki šv. Velykų maždaug.

– Tai kokia dabar yra Aviacijos rinktinės būklė?

– Šiuo metu skraido vienas sraigtasparnis, bet svarbiausia, kad funkcija yra vykdoma. Aišku, tai planas minimum.

Tikimės, kad naujas vadovas į viską pažiūrės kitomis akimis ir pateiks savo matymą. Galbūt mums nereikia 5 sraigtasparnių, gal užtenka pusės, bet tada jie galės patruliuoti visą parą. Toks išlieka mūsų tikslas – nuolat skraidyti palei sieną.

Aviacijos funkcija yra brangus dalykas ir, žiūrint iš ekonominės pusės, mums būtų paprasčiau jos atsisakyti, bet mes neketiname to daryti.

VSAT nuotr./Sraigtasparnio „Eurocopter 145“ palydėtuvės
VSAT nuotr./Sraigtasparnio „Eurocopter 145“ palydėtuvės

– Prieš metus jūs man pasakojote, kad VSAT ruošiasi kurti naują sraigtasparnių bazę Palangoje arba Šilutėje. Ar tų planų atsisakyta?

– Tam buvo pasiruošta ir vykdoma. Buvome nusimatę teritoriją Palangos oro uoste, viskas buvo sutarta. Bet tada kariškiai nusipirko tris sraigtasparnius, skirtus gelbėjimui ir paieškai.

Tai mes pažiūrėjome valstybiškai, ne žinybiškai. Nusprendėme, kad tikrai nebelogiška investuoti į tą bazę, kai Nemirsetoje yra kariškių sustiprintos pajėgos.

Dabar ieškome galimybių Pagėgių rinktinės Bardinų užkardoje įrengti sraigtasparnių nusileidimo vietą su galimybe pasiremontuoti. Ten būtų ir patogu, ir yra poreikis.

– Kada Aviacijos rinktinė pasieks tikslą palei išorinę sieną patruliuoti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę?

– Mes buvome užsibrėžę tai padaryti šiemet, bet nutiko tai, kas nutiko.

Tai manau, kad dabar realu kalbėti apie kitus metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito