„Kandidatai į prezidentus yra vertinami pagal savo požiūrį į Kremliaus režimą ir jo vykdomą politiką. Kaip ir prieš kiekvienus savivaldybių tarybų rinkimus, kuriose savivaldybėse Rusija siekia, beje, nesėkmingai, kad jos tėvynainių aktyvistai suformuotų bendrus sąrašus. Rusijai yra aktualūs ir Europos Parlamento rinkimai, tikintis, kad po jų bus suformuota plati euroskeptikų, palaikančių glaudesnį ryšį su Rusija, koalicija“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo D.Jauniškis.
Paklaustas, ar Rusija turi savo ar sau palankių kandidatų prezidento rinkimuose, D.Jauniškis sakė, kad to nėra fiksuojama.
Jo teigimu, neatmestina, kad Rusija bandys paveikti rinkimų eigą turimomis kibernetinėmis priemonėmis. Bet kad žvalgybos dabar bandytų daryti įtaką, kol kas nefiksuojama.
Anot D.Jauniškio, nors ir siekia, bet sisteminės įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui Rusija nėra įgijusi. Atvirai jos politika remiančios organizacijos – negausios ir neįtakingos.
Anot jo, Rusija stengiasi išlaikyti savo, kaip svarbios energetinių išteklių tiekėjos pozicijas, ir šie bandymai tiesiogiai susiję su Rusijos ir Baltarusijos įgyvendinamais energetikos projektais Kaliningrado srityje ir kitur. Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Baltarusijoje statoma atominė elektrinė.
Anot D.Jauniškio, terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža.
„Apibendrinant – nors viskas atrodo taip baisiai, situacija išlieka stabili ir kontroliuojama, mes matome, kas darosi grėsmių kontekste ir netgi matome tam tikrą tendenciją į gerėjimą. Nepaisant to, nesakome, kad turėtume atsipalaiduoti“, – pabrėžė jis.
Ar saugu naudotis „Huawei“?
Antradienį paklaustas, ar saugu naudotis Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“, susijusios su Kinijos žvalgyba, įranga (JAV žvalgybos tarnybos yra rekomendavusios jais nesinaudoti – aut.), D.Jauniškis sakė, kad stebint tendencijas pasaulyje, negalima pasakyti, kad tai yra saugu.
Pastaruoju metu, pastebi BNS, Lietuvoje daug diskutuojama apie tai, kad „Huawei“ įrangą naudoja telekomunikacijų įmonė „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį.
„Neseniai Lenkija pasakė, kad atsisako projekto dėl 5G diegimo Lenkijoje, Čekija prie to prisijungė, JAV pastoviai tą kartoja. Be jokios abejonės, mes turime į tai atsižvelgti“, – sakė VSD vadovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad neturi realių faktinių duomenų, kad tokia veikla yra vykdoma. Jis VSD vadovas pridūrė, kad departamentas ateityje dėl to planuoja pateikti savo vertinimą.
AOTD vadovas Remigijus Baltrėnas pridūrė, jog viešai prieinama informacija kalba labai akivaizdžius faktus – pernai Australija ir Naujoji Zelandija uždraudė „Huawei“ ir ZTE. Anot jo, viešai prieinami faktai suponuoja, kad grėsmė, kalbant apie šias kompanijas, yra.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad dabar turimais duomenimis, nėra duomenų, kurie leistų uždrausti šių technologijų naudojimą Lietuvoje civiliniais tikslais. Anot jo, taip pat ir investuotojų atsakomybė yra užtikrinti kibernetinį saugumą.
„Aišku, jeigu atsirastų papildomi įrodymai, leidžiantys riboti ar drausti šias technologijas, be jokios abejonės, kompanijos, kurios savo darbą grindžia šiomis technologijomis, turėtų pereiti prie kitų. Džiugu, kad “Telia„ yra pareiškusi, kad ji tą ir padarytų“, – teigė ministras.
„Kol kas egzaminą išlaikome“
D.Jauniškis sakė, kad prieš penkerius metus Lietuvos žvalgybos bendruomenė viena pirmųjų pradėjo skelbti tokius vertinimus, jis pabrėžė, kad tai populiarėja ir užsienyje.
„Žvalgybų veikla didžiausia dalimi išliks nematoma, tačiau tam tikrais atvejais viešumas gali tapti viena iš prevencijos priemonių“, – sakė jis.
D.Jauniškis sakė, kad praeiti metai Lietuvos žvalgybai buvo intensyvūs ir įdomūs. „Be abejo, tie metai buvo ir Vakarų vienybės išbandymo. Panašu, kad kol kas egzaminą išlaikome“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo D.Jauniškis.
Be abejo, tie metai buvo ir Vakarų vienybės išbandymo. Panašu, kad kol kas egzaminą išlaikome.
Anot jo, pastarieji metai patvirtino, jog Kremlius ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ruošėsi labai seniai, o pastaruoju metu tai darė atvirai ir įžūliai.
„Matėme, kad Rusija ne tik naudojasi tradicinėmis priemonėmis, naudoja tiesmuką propagandą, bet ir fizinį susidorojimą su oponentais ar įsivaizduojamais režimo priešais. Mūsų, kaip Vakarų stiprybė, yra mūsų vienybė“, – kalbėjo VSD vadovas.
Jis pridūrė, kad po bandymo Didžiojoje Britanijoje nunuodyti buvusį sovietų šnipą Sergejų Skripalį, Lietuva išsiuntė tris su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgus. Tačiau, anot jo, nepaisant patirtų nuostolių, Rusija tęsia agresyvias žvalgybos operacijas prieš Lietuvą.
D.Jauniškio teigimu, Rusijos žvalgyba intensyviai ieško asmenų, kurie gali daryti įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams. Pristatydamas vertinimą VSD generalinis direktorius priminė Algirdo Paleckio sulaikymą, kalbėjo, kad siekiama nusitaikyti į Sausio 13-osios bylą, siekiama diskredituoti, bauginti Lietuvos pareigūnus.
Žinome, kad tai greitai taps ir informacinių kampanijų taikiniu.
„Žinome, kad tai greitai taps ir informacinių kampanijų taikiniu“, – pridūrė jis.
Šių metų vertinime teigiama, kad Lietuvą ir kitas Baltijos šalis Rusija gali bandyti paveikti ne tiesiogiai, o per NATO ir Europos Sąjungą.
Antradienį apie tai paklaustas VSD vadovas sakė, kad saugumas fiksuoja tendenciją, jog yra bandoma paveikti tam tikrą Briuselyje esančių tarnautojų sluoksnį.
R.Baltrėnas: taikiniai liks tie patys
AOTD vadovas Remigijus Baltrėnas antradienį sakė, kad pernai Baltijos regione Rusijos karinis aktyvumas buvo žemesnis, nei užpernai.
Jis pabrėžė, kad kasmet Rusija vykdo karinius mokymus vis kitomis strateginėmis kryptimis, tokie įvyks ir šiemet.
R.Baltrėnas antradienį sakė, jog Rusija vis labiau išnaudoja technines galimybes žvalgyboje. Kalbėdamas apie ateitį, jis sakė, kad patiriami ekonominiai sunkumai neturės įtakos Rusijos karinių pajėgumų stiprinimui.
Anot jo, kibernetinėje erdvėje Rusijos taikiniai liks tie patys – valstybės institucijos, gynybos sektorius ir kita kritinė infrastruktūra, ypač – energetikos sektorius.
Grėsmę įžvelgia ir Kinijoje
Naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad grėsmę kelia ne tik Rusija, bet ir Kinija, kurios žvalgybos veikla agresyvėja. Teigiama, kad Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.
Vertinime teigiama, kad Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo, didina karinius pajėgumus Kaliningrade.
2018 m. fiksuoti pasikartojantys Rusijos bandymai vykdyti Lietuvos energetikos sektoriaus žvalgybą.
2018 m. buvo fiksuotas atvejis, kai įsigijus Lietuvos jurisdikcijoje veikiančią bendrovę galėjo būti mėginama rinkti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms reikalingus duomenis.
Rusija turi pajėgumų platinti dezinformaciją ir lietuviškoje socialinėje žiniasklaidoje. Neatmestina, kad propagandos ir kibernetiniai pajėgumai ir gali būti išnaudoti per rinkimų ciklą Lietuvoje, kuriam bus bandoma daryti įtaką.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kokias grėsmes įžvelgė pernai?
Praėjusiais metais pristatydami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už 2017 metus VSD ir AOTD atstovai nurodė, kad pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų.
Pernai buvo numatoma, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijoje.
Išvadoje skelbiama, kad informacinių atakų taikiniais gali tapti būtent rinkimų procesas
Vertinime taip pat teigta, kad Kremliaus politiką remiančių politinių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išlieka menka bet Rusija sparčiai mokosi iš klaidų ir bando rasti naujų kelių.
Pagrindiniais propagandos kanalais pernai buvo įvardijami interneto portalai sputinknews.lt ir baltnews.ru, siekiantys skleisti antivakarietiškas nuostatas ir formuoti Kremliui palankią viešąją nuomonę.
Spectarnybos kaip grėsmę išskyrė nacionalinio saugumo interesų neatitinkančias investicijas, minėti užsienio fondai ir įmonės, turinčios sąsajų su Rusija ir Baltarusija. Pernai taip pat nuskambėjo perspėjimas, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.
Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus, pavasarį. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų.
