15min atidžiau pažvelgė į VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) skirto dokumento 22-ąjį puslapį, kuriame kartu su „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu ir koncerno įtakos agentu vadinamu žurnalistu Tomu Dapkumi minimi mažiausiai 4 aukšto rango prokurorai.
„Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti arba nepublikuoti (priklausomai nuo situacijos ir santykių su atitinkamu pareigūnu) straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai“, – konstatuojama pažymoje.
Pažymoje įžvelgiama ir tai, kad koncerno vadovybei galėjo neįtikti ne tik kai kurie tuomečiai vadovaujantys prokurorai, bet ir pačių saugumiečių vadovybė. VSD pažymoje tiesiai šviesiai teigiama, kad žurnalistas T.Dapkus palaikė nuolatinį kontaktą su vienu prokuroru, vadovavusiu svarbiam Generalinės prokuratūros (GP) padaliniui. Manoma, kad tai galėjo būti 2000–2011 m. Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovo pareigas ėjęs Raimondas Petrauskas.
R.Petrauskas apie T.Dapkų: „Ne tik su manim jis bendraudavo“
„O kodėl jus sudomino mano nuomonė?“ – tokiu klausimu į 15min skambutį juokdamasis reagavo prokuroras R.Petrauskas, dabar dirbantis Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiuoju prokuroru.
Paklaustas apie pažintį su T.Dapkumi, kuris VSD pažymoje laikomas nuo 2008 m. dirbęs ne tik žurnalistu, bet ir vykdęs su žurnalistika nesusijusias „MG Baltic“ koncerno užduotis, R.Petrauskas atsakė taip: „Aš Tomą Dapkų pažinojau, ir gerai, kada jis dirbo LRT. Būtent tuo periodu. Kiek žinau, ne tik su manim, bet ir su daugeliu kolegų jis bendraudavo. Tikrai pažinojau aš jį, bet tikrai nežinojau, kad jis įtrauktas į kažkokį priešų sąrašą.“
15min pašnekovas pridūrė manantis, kad po to, kai T.Dapkaus laidos pradėtos rodyti ne per LRT, o per LNK, šis žurnalistas bendravo su kitais prokurorais, o ne su juo.
Kolegos bylų neaptarinėdavo
Kaip R.Petrauskui skamba VSD pažymos dalis, kad T.Dapkus su savuoju bendrininku prokuratūroje aptarinėdavo informaciją apie kitą Generalinės prokuratūros prokurorą? Galbūt tai buvo Justas Laucius (jis nuo 1998 m. dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniuose: iki 2003 m. – Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos (ONK) tyrimo skyriaus prokuroru, nuo 2003 m. – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru)?
„Oi, kad tikrai ne! Prie ko čia buvo, kad dėl J.Lauciaus? Tikrai dėl kolegos J.Lauciaus negaliu aš nieko pasakyti. Po to, kai aš dirbau ONK departamente, jis dirbo pas mane su bylomis, o kad aš apšnekinėčiau jo bylas – tikrai ne“, – tvirtino R.Petrauskas, su J.Lauciumi Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamente dirbęs tik nuo 2011-ųjų pavasario.
Raportavo apie padėtį Generalinėje prokuratūroje
Tačiau pažymoje teigiama, kad žurnalistas savo šaltinį prokuratūroje informuodavo apie rengiamas publikacijas, o prokuroras savo ruožtu teikdavo T.Dapkui informaciją apie situaciją Generalinėje prokuratūroje. Agentai užfiksavo ir pokalbį, kurio metu abu pašnekovai buvo susirūpinę dėl vieno jiems rūpinčio, Generalinėje prokuratūroje aukštas pareigas einančio žmogaus tolesnės karjeros.
Pateikta informacija nėra visa. Reikia palaukti, kada susidėlios visas vaizdas.
„Aš niekada neskubu daryti išvadų, vos tik kažką perskaitau. Reikia palaukti, kada susidėlios visas vaizdas. Kaip aš suprantu, pateikta informacija nėra visa. O kai bus pateikta visa informacija – kada nors bus ir bendras vaizdas. Ištraukus iš konteksto vieną sakinį, atrodyti gali gal vienaip. Bet tų procesų vienareikšmiškai kol kas negalima vertinti“, – R.Petrauskas tvirtino neabejojantis, kad pažymoje užtušuotos vietos anksčiau ar vėliau bus įvardytos.
2010 m. vasarį prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė dekretą Seimui siūlydama R.Petrauskui nuo vasario 23 d. pavesti laikinai eiti Generalinio prokuroro pareigas, iki bus paskirtas naujas generalinis prokuroras.
„Tada buvo tikrai karštas laikotarpis, ir žinau, kad tikrai su daug žurnalistų bendravau tada“, – prisimena R.Petrauskas.
R.Petrausko Karjera
- 2010 metais nuo vasario iki birželio mėnesio R.Petrauskas laikinai ėjo generalinio prokuroro pareigas.
- Nuo 2011 balandžio R.Petrauskas dirbo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju.
- 2017 m. kovą dabartinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pasirašytu įsakymu R.Petrauskas paskirtas GP Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiuoju prokuroru.
K.Betingis: „Negalėčiau pasakyti, ten aš ar ne“
VSD pažymoje teigiama, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai palaikė kontaktus su vienu tuomečiu Kauno apygardos prokuratūros pareigūnu.
Tuometis Kauno vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis 15min nieko kategoriškai nei tvirtino, nei neigė: „Na, aš negalėčiau pasakyti, ten aš ar ne aš minimas, jei jus tai domina.“ Jis dar pridūrė: „Pažymoje turėtų būti pasakyta.“
Paviešintą informaciją K.Betingis vadino „pletkais“, kurie, mažų mažiausiai, visų pirma turėjo būti patikrinti, o tuomet padaryti atitinkami sprendimai.
„Pirmiausia reikia žinoti, kas ten užmaskuota, koks visas tos informacijos turinys. Ir kas atsakingas už tos informacijos paleidimą. O tada jau galima diskutuoti.
Aš labai neigiamai žiūriu į tokios pažymos paviešinimą. Tų, kas tokią pažymą paleido, mano nuomone, laukia didžiuliai teisminiai procesai. Tie žmonės, kurie paleidžia tokias pažymas į apyvartą arba neužtikrina tokių pažymų saugumo, turėtų sulaukti griežtos atsakomybės“, – piktinosi pastaraisiais metais advokato praktika užsiimantis K.Betingis.
Jo žodžiais tariant, jei kokias pažymas specialiosios tarnybos rengtų „vidiniam naudojimui“, o paskui surinktus duomenis realizuotų ar bent patikrintų, tai būtų „normali praktika“.
„Mitnijos“ byla įsimintina
Kaip tik vadovaujant K.Betingiui, Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas pagal Antano Gureckio pareiškimą dėl lėšų grobstymo iš koncernui priklausančios bendrovės „Mitnija“.
Tą bylą tuometis vadovas puikiai atsimena.
„Baudžiamoji byla, su A.Gureckiu susijusi – tokią bylą aš prisimenu, kad buvo. Bet kad būtų kas nors asmeniškai su manimi sprendęs šios bylos klausimus – tai tikrai to nebuvo“, – tvirtai teigė 15min pašnekovas. Jis pridūrė tikrai negalintis prisiminti jokių dalykų, susijusių su VSD pažymoje minimo koncerno interesų aptarimais.
A.Gureckio BYla
- „Mitnija“ buvo A.Gureckio įkurta statybų bendrovė, kurią jis 2006 m. už 53 mln. litų pardavė koncernui „MG Baltic“, bet liko jai vadovauti kaip samdomas direktorius.
- 2008 m. A.Gureckis 10 proc. bendrovės akcijų atpirko.
- Netrukus tarp A.Gureckio ir naujųjų valdytojų kilo nuožmūs nesutarimai. Juos tirti ėmėsi teisėsauga.
- 2010 m. A.Gureckis nusižudė kratą jo bute atliekančių pareigūnų akivaizdoje.
- Advokatas Arūnas Bauža po savižudybės BNS teigė, kad „MG Baltic Investment“ A.Gureckiui nuolat darė spaudimą, įmonė kaltino jį neefektyviu bendrovės valdymu, nors visi esminiai „Mitnijos“ sprendimai buvo priimami tik su valdybos žinia ir patvirtinimu.
- „MG Baltic Investment“ iš A.Gureckio našlės Violetos Gureckienės pareikalavo 76 mln. litų. „MG Baltic Investment“ ieškinį ilgamečio „Mitnijos“ savininko ir vadovo šeimai grindė neefektyviu A.Gureckio valdymu.
- Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad reikalavimai – nepagrįsti, ir vietoj „MG Baltic Investment“ reikalautų 76 mln. litų šiai tepriteisė 600 tūkst. litų.
- Bylinėjimąsi „MG Baltic“ tęsė. Galiausiai „MG Baltic“ iš V.Gureckienės pavyko prisiteisti dar 5,586 mln. litų žalos atlyginimo bei palūkanų.
Apie žurnalistą T.Dapkų K.Betingis atsiliepė itin kritiškai.
„Dapkus turėjo atitinkamą požiūrį į mane. Visi jo darbai, straipsniai buvo prieš mane nukreipti, kaip prieš netinkamą pareigūną. Aš garsiai pasakydavau, kad tai yra nešvarus žurnalistas, provokacijų mėgėjas. Todėl ir kitiems pasakydavau: venkite su tokiu asmeniu bendrauti, kai žurnalistika sumaišoma su kažkokia nuoskauda, su asmeninių reikalų tvarkymu. Su juo stengiausi nebendrauti ir neprisileidau arti.“
Tiesa, pažymoje ir neteigiama, kad Kauno prokuroras bendravo būtent su T.Dapkumi. Nurodoma, kad kontaktus su juo palaikė koncerno atstovai.
„Faktas kaip blynas“
Žodžiais „faktas kaip blynas“ K.Betingis apibūdino ne tik iš VSD pažymos, bet ir esą apskritai žinomą dalyką, kad su „žurnalistų pagalba buvo galima klausimus spręsti ir tuo pačiu doroti neįtinkančius teisėsaugos darbuotojus.“
Tuo pačiu K.Betingis teigė neturėjęs duomenų ir nematęs, kad „MG Baltic“ interesais veikiantys asmenys siektų nušalinti neįtinkančius institucijų vadovus – tuomečius generalinį prokurorą Algimantą Valantiną arba Valstybės saugumo departamento vadą Povilą Malakauską.
Pastarasis dar neseniai dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau maždaug prieš pusmetį iš ten išėjo. Ką P.Malakauskas veikia šiuo metu, viešos informacijos nėra. Susisiekti su juo 15min nepavyko.
P.Malakauskas VSD vadovu dirbo nuo 2007 m. birželio 12 d. Iš šio darbo P.Malakauskas buvo atleistas būtent tais metais, kurie minimi iš dalies išviešintoje pažymoje – 2009 m. gruodžio 28 d.
Kritika A.Valantinui – ir už seserį, ir už D.Kedį
A.Valantinas Generalinei prokuratūrai vadovavo nuo 2005 m. iki 2010 m. vasario.
Iš pareigų, nesulaukęs kadencijos pabaigos, jis pasitraukė pats ir savo motyvų nekomentavo. Prezidentė D.Grybauskaitė tuomet teigė, kad žingsnis padarytas laiku.
„Susiklosčius dabartinei situacijai ir aplinkybėms prokuratūra negali ir negalės efektyviai atlikti savo funkcijų, nes jau problema yra tokia, kad konkrečiai Generalinės prokuratūros vadovybė tampa trukdžiu dirbti pačiai prokuratūrai“, – tuomet teigė prezidentė.
Tuo metu itin daug kritikos generalinis prokuroras ir prokuratūra sulaukė dėl vadinamosios Kauno pedofilijos bylos tyrimo. Be to, tuo pat metu A.Valantino seseriai buvo pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas ar turtą pateikimo siekiant išvengti mokesčių.
Buvęs generalinis prokuroras A.Valantinas kategoriškai nesutiko aptarinėti VSD ataskaitoje minimų peripetijų, motyvuodamas, kad jis nesusijęs.
2014 metų liepą Joniškio rajono apylinkės teismas po trejus metus trukusio proceso paskelbė, kad buvęs bendrovės direktorius Algirdas Šilinas ir buvusi buhalterė Stasė Jokšienė turi sumokėti 3 388 eurų baudas. Tuo metu bankrutavusiai įmonei „Samanėlė“ skirta 7 530 eurų bauda. S.Jokšienė, A.Šilinas ir bendrovė buvo nuteisti už apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Galutinį tašką „Samanėlės“ byloje 2015 m. gegužę padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmetęs abiejų nuteistųjų kasacinius skundus.
A.Valantinas kategoriškai nesutiko su 15min aptarinėti VSD pažymoje minimų peripetijų ir laikotarpio, motyvuodamas tuo, kad toks pokalbis dabar būtų nekonkretus. A.Valantinas įsitikinęs, kad jis asmeniškai su pažymoje minimomis aktualijomis niekaip konkrečiai nesusijęs, todėl siūlė kalbinti kitus asmenis.
