Analizuojant pernai paskelbto pirmojo ir antrojo VSD vadovo Dariaus Jauniškio „Direktoriaus žodžio“ tekstus skirtumas akivaizdus net ir nesigilinant į prasmę. Pirmojoje veiklos ataskaitos įžangoje aptakiai kalbama apie „nedraugiškas kaimynes“, o antrojoje jau labai aiškiai įvardijama – Rusija yra grėsmė. Rusija antrajame „Direktoriaus žodyje“ tiesiogiai minima net 15 kartų.
D.Jauniškio „Direktoriaus žodį“ ir visą VSD ataskaitą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
Pirmąjį savo direktoriaus žodį D.Jauniškis išnaudojo savo asmenybės ir tikslų naujose pareigose pristatymui. „Esu daugiau veiksmo, o ne žodžių žmogus, todėl manau, kad šiandien ypač svarbu atkurti efektyvią, veiksmingą, ne „popierinę“ ir ne „piarinę“ VSD veiklą“, – rašė tuomet ką tik paskirtas VSD vadovas.
„Ataskaita nėra ir neturi būti VSD viešųjų ryšių dalis“, – pabrėžė D.Jauniškis. „Tai faktais paremtas dokumentas apie Departamento 2015-ųjų metų veiklą, kiek pateikti ją leidžia institucijos neviešumo principas“, – pridūrė vadovas.
Tuo metu 2016-ųjų metų „Direktoriaus žodyje“ vyrauja visiškai kitoks stilius. D.Jauniškis rašo nebe kaip „veiksmo žmogus“, o kaip apžvalgininkas, primenantis Vladimiro Putino pajuokavimus, pasidžiaugiantis, kad Vakarai įvertino „rusofobų baltų“ perspėjimus, kuriuos laikė pramanais.
„Kaunamasi ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl žmonių sąmonės“, – šių metų ataskaitoje pastebėjo VSD vadovas.
„Kaunamasi ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl žmonių sąmonės“, – šių metų ataskaitoje pastebėjo VSD vadovas.
D.Jauniškis pabrėžė ir tautinių mažumų susvetimėjimo keliamą grėsmę.
„Rusijos valdžia siekia ir sieks išnaudoti Lietuvos ir mūsų sąjungininkų silpnąsias vietas – ypač visuomenių vidinį susipriešinimą. Pagal kai kurias naujausias viešosios nuomonės apklausas nemažai Baltijos valstybių tautinių bendruomenių atstovų savosiose, ES valstybėse, jaučiasi svetimi. Į savo pusę visada lengviausia patraukti nusivylusius žmones, kurių nuomonės nepaisoma, kurie jaučiasi svetimi – jie savo valstybėse tampa protesto balsais, ima abejoti pačiomis demokratinėmis vertybėmis, pasirenka paslaugiai siūlomas kitas ir taip keičia Europos ir JAV politinį veidą“, – rašė jis.
Tomas Janeliūnas: „Vartoti neutralius žodžius nebėra prasmės“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojo, žurnalo „IQ. The Economist“ politikos redaktoriaus Tomo Janeliūno nuomone, VSD vadovo retorikos pasikeitimas atspindi geopolitinius pokyčius.
„Viena vertus, visi ir taip puikiai supranta, kad „nedraugiškos kaimynės“ šiuo metu yra Rusija ir Baltarusija. Todėl vartoti neutralius žodžius nebėra prasmės. Kita vertus, ataskaitoje tikslingai pasirinktos esminės, svarbiausios grėsmės, o ne visas jų spektras“, – pastebėjo politologas.
Jo teigimu, Rusijos akcentavimas yra pateisinamas, nes ji jungia ir kitas galimas grėsmes.
„Ir būtent Rusija yra tų pagrindinių grėsmių – nuo konvencinio karo grėsmės iki galimų ekologinių grėsmių dėl Astravo AE – šaltinis. Todėl Rusijos ir Baltarusijos nuolatinis minėjimas neša aiškią žinią – grėsmių lygis nesumažėjo. Rusija ir toliau vykdo itin grėsmingą politiką“, – sakė T.Janeliūnas.
Paklaustas, ar nemano, kad VSD ataskaitoje per mažai vietos atsirado globalaus terorizmo grėsmei, kuri dabar itin aktuali Vakarų Europai, T.Janeliūnas pripažino, kad ataskaitoje aptariama tik tikslingai Lietuvai grėsmę galinčios sukelti pusės.
„Taip, man irgi kilo abejonių, ar koncentruojantis tik į Rusijos grėsmes, nėra paleidžiamos kitos rizikos – pavyzdžiui, politiniai procesai ES, JAV. Tačiau šiuo atveju galima suprasti VSD pasirinkimą: žvalgyba koncentruojasi į tuos grėsmių šaltinius, kurie tikslingai gali sukelti grėsmę Lietuvai ir nuolatinėmis pastangomis bando silpninti Lietuvos saugumą. ES krizės, migracija, net JAV prezidento administracijos nenuosekli politika – jau kitokios kilmės reiškiniai. Jie taip pat gali turėti neigiamos įtakos Lietuvai, tačiau tai nėra aiškiai motyvuotos, tikslingos pastangos pakenkti Lietuvai“, – kalbėjo politologas.
Atsakomybė tenka pačiam vadovui
Politologas pažymėjo, kad tautinių mažumų galimos grėsmės iškėlimas nėra VSD vadovo politikavimas. Šurmulį sukėlė ne visiškai tikslus D.Jauniškio išsireiškimas.
„Nemanau, kad tai yra didelė problema. Galima kalbėti apie netikslius išsireiškimus arba netikslias interpretacijas, skatinančias tezes, kurios toje ataskaitoje pasirodė, bet iš principo nieko naujo nėra bandoma pasakyti“, – teigė T.Janeliūnas.
„Tautinės mažumos: tiek rusų, tiek lenkų, tiek kitų tautinių bendrijų, jos yra vienas iš pagrindinių Rusijos žvalgybos taikinių“, – pridūrė politologas.
„Tautinės mažumos: tiek rusų, tiek lenkų, tiek kitų tautinių bendrijų, jos yra vienas iš pagrindinių Rusijos žvalgybos taikinių. Bandymai manipuliuoti jomis yra pastebimi jau seniai. Aš tai vertinu kaip dar vieną įspėjimą, kad tos problemos, su kuriomis susiduria tautinės bendrijos, gali tapti manipuliacijų taikiniu“, – pridūrė politologas.
Paklaustas, ar nemato prieštaravimo, kad faktus pateikianti ataskaita prasideda asmenine vadovo nuomone, T.Janeliūnas sakė, kad šiuo atveju pats vadovas sprendžia ir prisiima atsakomybę.
„Vienaip ar kitaip direktorius atsakingas už tą ataskaitą. Jis ją tvirtina, jis ją pristato. Kokia ta forma pasirenkama pristatyti patį įvadą, tai yra jų pasirinkimas. Direktorius prisiima visą atsakomybę už tą tekstą, kuris yra pristatomas“, – konstatavo ekspertas.
Linas Kojala: „Ataskaitą skaitys ir mūsų partneriai“
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala ataskaitos retorikos pokyčius aiškina aplinkybėmis.
„Tuo metu Darius Jauniškis buvo ką tik paskirtas naujas vadovas ir išnaudojo Direktoriaus žodį tam, kad pristatytų savo viziją, artimiausius ateities planus, strategiją, apskritai, kaip jis įsivaizduoja VSD veiklą“, – sakė politologas.
„Šita ataskaita, akivaizdu, kad turi daugiau turinio, praktinio rezultato išplėtojimo, kuris pateikiamas ir analizėje. Jei žiūrėtume į išvadas, tai matytume labai daug persidengiančių dalykų. Abi jos konstatuoja, jog grėsmė yra Rusija, jos artumas su Baltarusija, vykdomos karinės pratybos ir panašiai“, – teigė L.Kojala, pridurdamas, kad daugiau dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui.
Paklaustas apie didelį dėmesį skirtą Rusijai, tačiau į šoną nustumtas globalaus terorizmo grėsmes L.Kojala teigė, kad VSD šiuo atveju kalba apie tas grėsmes, kurios susiję su jo funkcijomis ir atliekama veikla.
„Europos reikalai jau apima globalesnį kontekstą, kur Lietuvos vaidmuo tampa mažesnis arba kitoks. Ta prasme, kad čia jau ne VSD kompetencijoje sprendžiami klausimai, o politiniame lygmenyje“, – svarstė L.Kojala.
Europos reikalai jau apima globalesnį kontekstą, kur Lietuvos vaidmuo tampa mažesnis arba kitoks. Ta prasme, kad čia jau ne VSD kompetencijoje sprendžiami klausimai, o politiniame lygmenyje, – svarstė L.Kojala.
„Šią ataskaitą reikėtų traktuoti iš VSD perspektyvos, o ne visų grėsmių, kurios yra milžiniškos ir paliečia Lietuvą. Tiesiog kitais atvejais VSD gali prisidėti nedaug“, – pastebėjo RESC vadovas.
Politologas pripažino, kad VSD turėtų kalbėti apie grėsmes, o informacinių atakų atrėmimą palikti žiniasklaidai ir pačiai visuomenei.
„Ataskaitoje pažymima, kad tiesiog reikia suvokti, kad grėsmę kelia ne tik karinės pratybos, bet ji yra ir informacinėje erdvėje. Nemanau, kad tikslas yra spręsti tas problemas praktiškai“, – sakė L.Kojala.
„Ataskaita skirta visuomenei informuoti, o kartu ir mūsų partneriams, kurie jos dėka bandys susidaryti suvokimą, kokios yra pagrindinės grėsmės mūsų šaliai“, – pastebėjo politologas.