„Vykdydami terorizmo prevenciją, matome, kad vienas iš patekimo į Lietuvą kelių yra piktnaudžiavimas mūsų imigracijos procedūromis. Taip pat yra teisininkų, kurie padeda gauti leidimus, susiorganizuoti fiktyvią veiklą, žinodami, kad (tie žmonės) čia nepasiliks, vyks kitur, tie asmenys tikrai turi ne ketinimus dirbti ir gyventi Lietuvoje, o kartais turi kitų kėslų, ir kartais susijusių su radikalia veikla“, – tvirtina trečiadienį pataisų paketą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pristatęs VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.
VSD siūlo tarp galimų sankcijų grąžinti anksčiau galiojusią formą – oficialų įspėjimą, ir jei jį gavęs asmuo toliau tęstų veiklą, būtų galima imtis kitų įstatyme numatytų priemonių siekiant apriboti jo veiklą.
Žurnalistų klausiamas, kiek VSD žino tokių atvejų, K.Budrys sakė tikslių skaičių nepasakysiantis, bet sakė, kad „šis pasiūlymas kilo iš mūsų praktikos, darbo su kitomis institucijomis, dirbančiomis migracijos srityje“.
Klausiamas, iš kokių šalių fiktyviai susitvarkius dokumentus bandoma pakliūti į Lietuvą, K.Budrys atsakė, jog ir „iš tų, kurios su terorizmo grėsme susiduria tiesiogiai ir kasdien“.
Formaliai legalios imigracijos į Lietuvą organizavimas – pelninga veikla, už „imigracijos paketo suteikimą“ imama 6,5 tūkst. eurų.
Komitete pateikta informacija, kad formaliai legalios imigracijos į Lietuvą organizavimas – pelninga veikla, už „imigracijos paketo suteikimą“ imama 6,5 tūkst. eurų.
Seimo NSGK vadovas Artūras Paulauskas pažymi, kad klausimas dėl migracijos procedūrų spragų keltas jau anksčiau, ir turėtų būti išspręstas, Seimui priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas.
„Kai mes priiminėjome Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, jau tada buvo kalbos, kad pas mus skylės, daug spragų, kad per Lietuvą tiesiog tranzitu vyksta įvairiausi žmonės, kurie tikrai nesiruošia čia nei verslo kurt, nei gyvent, o galutinė stotelė yra kita valstybė.
Mes tapome tokia tranzitine šalimi, buvo siūlymas uždaryti tas spragas, mes tuo įstatymu uždarėme. Pasižiūrėsime, kaip VSD vertina dabartinio įstatymo vykdymą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Paulauskas.
„Tai yra advokato paslaugos žmonėms, kurie nori gauti vizą gyventi Lietuvoje, darbo, mokymosi tikslais. Pasakojo atvejį, kad per Minsko ambasadą nori atvykti užsieniečiai mokytis Lietuvoje, kurie nemoka nei lietuviškai, nei rusiškai, nei angliškai, bet jie kažkokiu būdu bando gauti leidimą gyventi. Vienam garaže buvo registruoti šimtai įmonių, ir tos įmonės neveikė, vienam bute registruoti šimtai gyventojų, kurie ten negyvena, bet šiuos dalykus mes griežtai sureguliavome“, – pasakojo komiteto vadovas.
Seimas 2014 metais priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, siekdamas užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvą prisidengus fiktyviu verslu. Pataisos tuomet nustatė griežtesnius reikalavimus dėl gyvenamo ploto, steigiamo verslo ir kitų kriterijų.
