Tai teismo posėdyje antradienį sakė buvęs prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. Jis liudijo valstybės paslapties atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnybinėmis pareigomis kaltinamos buvusios prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės baudžiamojoje byloje.
Pasak liudytojo, per jo pokalbį su G.Grina paaiškėjo, kad informaciją būtina pateikti prezidentei.
Pasak liudytojo, per jo pokalbį su G.Grina paaiškėjo, kad informaciją būtina pateikti prezidentei.
Spalio pabaigoje į Prezidentūrą atvyko G.Grina ir V.Kaladinskas, atvykimo laikas buvo suderintas iš anksto.
„Aš pasitikau juos“, – pasakojo J.Markevičius.
Svečiai buvo palydėti pas prezidentę. J.Markevičius saugumo pareigūnų ir prezidentės pokalbyje nedalyvavo. Išeidami VSD pareigūnai J.Markevičiui neminėjo, kokią informaciją pateikė prezidentei.
Per teismo posėdį paskelbta, jog iškart po to svarstyta dėl prezidentės saugumo pastiprinimo. J.Markevičius teisme sakė skambučių šiuo klausimu nepamenąs.
Teismas apklausė prezidentės patarėjas
Antradienį kaip liudytojos apklaustos dar trys prezidentės patarėjos – Ieva Baubinaitė, Šarūnė Šablevičienė ir Živilė Didžgalvienė. Pastaroji pernai spalio pabaigoje lydėjo prezidentę D.Grybauskaitę į Latviją, kur vyko politikų susitikimas.
„Į antrą dienos pusę gauta informacija dėl spaudoje pasirodžiusių žinių apie rengiamas atakas. Tikriausiai iš Spaudos tarnybos man buvo atsiųstos nuorodos. Daug žurnalistų iš Lietuvos prašė prezidentės komentaro šia tema. Buvo nuspręsta padaryti vaizdo komentarą“, – pasakojo Ž.Didžgalvienė.
Tolesnis bylos nagrinėjimas numatytas lapkričio 4, 5, 6, 10, 12 dienomis. Į artimiausią posėdį kviečiama prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė ir dar keletas liudytojų.
Be to, teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą pateikti laikmeną su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti Prezidentūros tarnautojai. Tą prokuroras turės padaryti iki lapkričio 10 dienos.
Tuo metu kaltinamosios D.Ulbinaitės gynėjas advokatas Giedrius Danėlius teigia, kad toks vaizdo įrašas iš prezidentūros negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes abejojama jo teisėtumu.