Prezidentė Dalia Grybauskaitė patenkino vakar gautą VSD generalinio direktoriaus Povilo Malakausko atsistatydinimo prašymą. Šalies vadovė teigė turėjusi įvairių motyvų taip pasielgti, tačiau jų nekomentavo. „Jie brendo seniai. VSD darbu iki galo nebuvau patenkinta. Jei žmogus prašo, kodėl turėčiau nesutikti“, – sakė D.Grybauskaitė. P.Malakauskas eis pareigas tol, kol parlamentarai balsuos dėl jo atleidimo. Šis klausimas įrašytas į šiandienos Seimo darbotvarkę. Vėliau prezidentė turės pasirašyti dekretą dėl P.Malakausko atleidimo. Kol bus rastas naujas institucijos vadovas, jai vadovaus vienas iš VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų.
Pakeitė nuomonę
Pagal oficialią versiją P.Malakauskas postą palieka dėl asmeninių priežasčių, tačiau jos nenurodomos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas vakar pripažino, kad P.Malakausko pasitraukimas iš dalies susijęs su vykdomu parlamentiniu tyrimu dėl CŽV kalėjimo galimo buvimo Lietuvoje. Komiteto vadovas taip pat priminė, kad NSGK dirbantys konservatoriai šių metų rugsėjį norėjo kreiptis į prezidentę D.Grybauskaitę, kad ši apsvarstytų P.Malakausko galimybes toliau eiti pareigas. Priežastis – VSD vadovas atsisakė pateikti Seimui pažymas apie korupcines verslo grupuočių ir politikų sąsajas. Tačiau dauguma NSGK dirbančių parlamentarų tam nepritarė. „Tačiau pradėjus tyrimą dėl CŽV kalėjimo visi pamatė kur kas daugiau. Dabar politinių partijų pozicijos šiek tiek kitokios“, – pažymėjo A.Anušauskas.
Dviprasmiški atsakymai
Anot Seimo NSGK pirmininko, jei P.Malakauskas anksčiau būtų bendradarbiavęs su komitetu, tyrimo dėl CŽV kalėjimo esą net nebūtų reikėję. „Rugsėjį mums pateikti atsakymai nebuvo ta informacija, kurią sužinojome dabar. Tada P.Malakausko atsakymai buvo neišsamūs, veikiau dviprasmiški“, – sakė komiteto pirmininkas. Jis anksčiau yra teigęs, kad VSD vadovas turėjo ir turi daugiausiai informacijos apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje, jei toks apskritai veikė.
Už melą – atsakomybė
Seimo NSGK vakar apklausė P.Malakausko pirmtaką VSD vadovo poste Arvydą Pocių. Šis žurnalistams teigė apie slaptą CŽV kalėjimą nieko negirdėjęs. A.Pocius parlamentarams liudijo jau antrą kartą. Pažymėjęs, kad pirmąkart bendraujant su A.Pociumi jo atsakymuose būta prieštaravimų, A.Anušauskas neslėpė, kad šį sykį A.Pocius buvo iškviestas liudyti dėl to, kad jau galioja Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios atsakomybę už melavimą Seimo komisijoms. Atsistatydinantis P.Malakauskas NSGK liudijo tada, kai tokia atsakomybė nebuvo įtvirtinta. Tačiau dar kartą apklausti P.Malakauską dėl CŽV kalėjimo neketinama. Komitetas, per tyrimą išklausęs apie pusę šimto asmenų, per savaitę turi parengti išvadas ir pateikti jas Seimui.
Neatkūrė pasitikėjimo
Seimo pirmininkė Irena Degutienė vakar vylėsi, kad P.Malakausko atsistatydinimas sumažins visuomenėje ir tarp politikų tvyrančią įtampą dėl VSD veiklos. Premjero Andriaus Kubiliaus poziciją vakar paskelbęs jo patarėjas Virgis Valentinavičius tikino, kad P.Malakauskui nepavyko atkurti visuomenės pasitikėjimo VSD. Premjero nuomone, šis uždavinys taps pagrindiniu naujam departamento vadovui.
VSD generaliniu direktoriumi P.Malakauskas tapo 2007 metų birželį, kai iš pareigų atsistatydimo A.Pocius. Šis pasitraukė, kai VSD veiklos parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo NSGK ją įvertino neigiamai. Tikėtasi, kad naujasis departamento vadovas P.Malakauskas atleis skandale minėtus ir parlamentarų nepasitikėjimą užsitraukusius savo pavaduotojus Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską bei pateiks operatyvines pažymas, kurias komitetui atsisakė duoti jo pirmtakas A.Pocius. Tačiau P.Malakauskas nepadarė nei vieno, nei kito. D.Jurgelevičius ir D.Dabašinskas iš pareigų pasitraukė tik šiemet, kai prezidentės pareigas pradėjo eiti D.Grybauskaitė. Minėtų operatyvinių pažymų Seimas negavo iki šiol.
Smūgis P.Malakausko ir jo vadovaujamos institucijos reputacijai teko ir prieš kelias savaites, kai Piliečių santalkos vadovas Darius Kuolys pareiškė turįs duomenų, kad saugumiečiai klausosi kai kurių žurnalistų pokalbių telefonu. Tai bando išsiaiškinti Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija.