Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 03

VSD sulaukė kritikos dėl pastabų apie „išskirtines teises“ Lietuvos lenkams

Kai kurie politikos ekspertai sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nepagrįstai įsitraukė į politines diskusijas, kai perspėjo dėl „išskirtinių teisių“ suteikimo Lietuvos lenkams.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pirmadienį dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.

Anot žvalgybos, šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis, Rusijos diplomatų išsakomos pastabos, esą Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sakė manantis, kad VSD padarė didelę klaidą.

„Manau, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Tautinių mažumų klausimas yra politikų klausimas, o ne saugumo klausimas. Tik Rytų ir Vidurio Europoje tautinių mažumų klausimas yra sugrėsmintas. Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, kad jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti“, – BNS sakė K.Girnius.

„Tos pastabos apie lenkus netinka saugumui, jos labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas“, – pridūrė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sakė, kad VSD peržengė savo kompetencijos ribas.

„VSD paskubėjo ir pamiršo, kad jie yra tik „rentgenologai“. Politinius sprendimus priima ir įgyvendina – taip pat tautinių mažumų politikos srityje – Seimas ir Vyriausybė. Tos dvi institucijos atlieka „gydytojų“ vaidmenį, o ne VSD“, – pridūrė jis.

Anot A.Pukšto, Lietuvos politika lenkų tautinės mažumos atžvilgiu per pastaruosius 10–15 metų kartais primena judėjimą tamsiame kambaryje, Lietuvos institucijose nėra aiškios strategijos ir taktikos, nors paskutiniu metu būta teigiamų iniciatyvų iš premjero Sauliaus Skvernelio ir buvusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus įkurtos Gegužės 3-iosios grupės Seime.

„Gaila, kad ataskaitos kai kuriais punktais reikia suabejoti kaip tik tuo metu, kai premjeras Saulius Skvernelis sėkmingai vysto dialogą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lenkų tautinės mažumos klausimais. O Seime veikianti Gegužės 3 d. parlamentinė grupė nuosekliai eina geru keliu“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?