VSD vadas įspėja: Baltarusijos režimas pradėjo grobti Lietuvos piliečius

Eilinę vasaros dieną iš Vilniaus į Minską autobusai išjuda maždaug kas pusvalandį. Lietuvos žvalgyba neabejoja – dalį keleivių ir jų artimųjų Baltarusijos KGB verbuos veikti prieš Lietuvą. Ir ne tik tai. „Baltarusijos režimas pasiryžęs grobti Lietuvos piliečius“, – interviu 15min pareiškė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
VSD vadas įspėja: Baltarusijos režimas pradėjo grobti Lietuvos piliečius
VSD vadas įspėja: Baltarusijos režimas pradėjo grobti Lietuvos piliečius / 15min montažas

Interviu temos

  • Rusijos sabotažo aktai Europoje
  • Imigracija į Lietuvą iš Baltarusijos ir Vidurio Azijos
  • Lietuvių piliečių grobimas Baltarusijoje
  • Rusijos karas Ukrainoje
  • Lietuvos prezidento rinkimai

– Pastaruoju metu daug kalbama apie Rusijos organizuojamus padegimus, sprogdinimus, atakas prieš infrastruktūrą Europos šalyse. Ar Rusija vykdo ar rengiasi vykdyti sabotažo aktus Lietuvoje?

– Rusija visais būdais siekia sumažinti Vakarų paramos Ukrainai lygį.

Nuo pat karo pradžios Rusija skleidžia propagandą, nukreiptą tiek į Vakarus, tiek į vidaus auditoriją, esą Rusija kariauja su Vakarais, o Ukrainai esą vadovauja fašistinis režimas.

Mūsų vertinimu, dabar jie ėmė naudoti ir kinetines priemones. Lietuvoje buvo istorinių monumentų apliejimas dažais, kur yra sulaikytų žmonių ir, matyt, išaiškės užsakovai. Turime rimtą įtarimą, kad tai ne be Rusijos pastangų.

Dabar ne vienoje Europos valstybių buvo padegimų, kitų sabotažų aktų, kurie kelia įtarimų. Turime rimtų įtarimų, kad už to stovi Rusijos specialiosios tarnybos, jos siekia paveikti visuomenes ir sumažinti paramą Ukrainai.

Vyksta ikiteisminiai tyrimai ir žvalgybiniai veiksmai, dabar detalizuoti daugiau negaliu.

– Kalbant bendriau, kas yra pagrindiniai Baltarusijos ir Rusijos žvalgybų taikiniai Lietuvoje? Ką labiausiai bandoma verbuoti?

– Tiek Rusijos, tiek Baltarusijos specialiąsias tarnybas domina visi įvažiuojantys.

Iš Rusijos pusės srautai yra sumažėję Lietuvoje, o iš Baltarusijos pusės migracija vyksta. Žmonės stabdomi pasienyje, imami jų telefonai, kompiuteriai, informacija yra nusikraunama, žmonės apklausinėjami apie darbovietę, apie nuotaikas, apie politinius įvykius. Jie kaip žvejai meta tinklą ir tada viską rūšiuoja.

Lietuvos pasienis su Baltarusija / BNS nuotr.
Lietuvos pasienis su Baltarusija / BNS nuotr.

– Lietuva uždarė kelis pasienio punktus, kita vertus, Vilniaus autobusų stotyje į Minską autobusai dažnai išvyksta kas kelias minutes. Kokias tendencijas matote dėl sienos kirtimo ir ką tai reiškia jums?

– Tam tikras apribojimų poveikis yra, bet ne toks, kokio mes norėtume, kad mūsų tauta būtų apsaugota visapusiškai tiek kontržvalgybine, tiek gynybine prasme.

Mes matome baltarusius, kurie dirba čia, bet grįžta į savo tėvynę. Ten jie susiduria su Baltarusijos KGB, kur jie apklausinėjami ir verbuojami, turime faktų.

Čia atvykę žmonės turi giminių ir artimųjų Baltarusijoje, kurie gali būti gąsdinami režimo ir dalis iš jų sutinka bendradarbiauti. Taip jie susikuria žvalgybines galimybes.

Mes čia grėsmių matome daug, bet kartais gauname kritikos iš politikų, esą pervertiname situaciją. Bet mes tik norime apsaugoti savo valstybę nuo realių grėsmių. Esame pafrontės valstybė Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Dėl to Rusijos ir Baltarusijos žvalgyboms esame itin įdomūs – jiems rūpi, kokios žmonių nuotaikos, kokie politiniai procesai, kokia valdžia ateis.

Suprasti akimirksniu

  • Nuo kovo 1 dienos Lietuva uždarė Raigardo bei Lavoriškių pasienio kontrolės punktus
  • Šių metų pirmąjį pusmetį žmonės iš Lietuvos į Baltarusiją sieną kirto 661 tūkst. kartų - trečdaliu mažiau nei pernai tuo pat metu

Baltarusijos ir Rusijos specialiosios tarnybos taip pat išnaudoja litvinizmo apraišką, kad palaikytų įtampą tarp baltarusių diasporos ir Lietuvos gyventojų.

– Vilniuje esanti baltarusių opozicija sako, kad 99 proc. baltarusių litvinizmas nėra aktualus klausimas, jie tuo nesidomi ir ši tema dirbtinai eskaluojama.

Ar jūs teigiate, kad tai visgi yra problema, ar kad Baltarusijos KGB dirbtinai eskaluoja šią temą, demonizuodama baltarusių diasporą esą ji vos ne savinasi Vilnių?

– Tai yra Baltarusijos KGB įrankis kelti įtampą tarp lietuvių ir baltarusių bendruomenės, eskaluoti konfliktą.

Žinoma, tai nereiškia, kad baltarusių diasporoje niekas tuo netiki. Kai kurie tiki šventai, kitiems liepiama tuo tikėti ir kelti provokacijas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Baltarusijos opozicijos lyderė provokacijomis vadina litvinizmo apraiškas

– Koks būtų jūsų patarimas ar rekomendacija politikams sprendimų priėmėjams dėl judėjimo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną?

– Turime ieškoti, kaip save apsaugoti nuo žvalgybinių ir kontržvalgybinių grėsmių. Kaip Valstybės saugumo departamento vadas aš galėčiau pasisakyti už sienų uždarymą, bet suprantu, kad pilnas judėjimo uždarymas dabar nelabai įmanomas.

Esame Šengeno erdvėje. Baltarusiai gali migruoti ir per kitas šalis.

Turime reikšmingai stiprinti žvalgybą ir kontržvalgybą, o tai kainuoja tiek žmogiškus, tiek finansinius išteklius. Augant gynybos finansavimui, turėtume kalbėti apie didesnes išlaidas ir žvalgybai. Užsieniečių kiekis yra nemažas, o tarnybų galimybės ribotos.

– Kitų metų biudžetas jau turėtų būti derinamas. Ar pateikėte savo poreikį Finansų ministerijai?

– Taip, esame pateikę poreikį ir laukiame derybų rugsėjo mėnesį. Dabar konkrečių skaičių neįvardysiu, nes raštas yra slaptas.

– Prieš mėnesį buvo paskelbta, kad Minsko miesto teismas pripažino Lietuvos pilietę Eleną Ramanauskienę kalta dėl šnipinėjimo ir nuteisė ją šešeriems metams laisvės atėmimo. Ką žinote ir kaip vertinate situaciją?

– Mums situacija yra žinoma ir ji kelia nerimą. Aš ją vertinu taip, kad Baltarusijos režimas perėjo prie Lietuvos piliečių grobimo be jokio preteksto.

Mums žinoma, kad ji nuteista šešeriems metams atseit už žvalgybinę veiklą. Mūsų vertinimu, tai visiška nesąmonė. Tai labai neteisinga.

Noriu įspėti mūsų piliečius, kurie dar turi norą keliauti į Baltarusiją pigesnių prekių ar benzino – šis atvejis rimtai parodo, kad Baltarusijos režimas pasiryžęs grobti Lietuvos piliečius. Matyt, iš Lietuvos valdžios irgi bus tam tikros priemonės ir reakcijos. Taip tiesiog negalima elgtis. Mes negrobiame jų piliečių, o jie grobia piliečius, sufabrikuoja įrodymus, jų pagrindu nuteisia ir uždaro į kalėjimą. Tai labai neraminančios tendencijos. Atkreipiu visuomenės dėmesį – rimtai pagalvokite važiuodami į tą pusę, nes galite atsidurti tos pilietės batuose.

PLAČIAU SKAITYKITE ČIA: Lietuvos pilietė Minske teisiama dėl šnipinėjimo, URM tvirtina teikianti pagalbą

– Naujausiais duomenimis, Lietuvoje gyvena 221 tūkst. užsieniečių. Ukrainiečių 76 tūkst., baltarusių 62 tūkst., rusų 15 tūkst. Auga imigrantų iš Vidurio Azijos – uzbekų jau turime 10 tūkst., tadžikų – 7 tūkst.

Apie baltarusius ir rusus kalbama jau seniai, o ar atsiranda papildomų rizikų dėl augančios imigracijos iš musulmoniškų Vidurio Azijos kraštų?

– Mes tai stebime su nerimu. Nenoriu kaltinti konkrečios tautos, bet Vidurio Azijos tam tikros etninės grupės gali būti linkusios į tam tikrą radikalizmą.

Įvykiai (Maskvos koncertų salėje) „Crocus“ ir kai kurie įvykiai Europoje verčia stebėti ir vertinti situaciją rimčiau. Diasporos augimas kelia klausimų dėl islamiškojo radikalizmo galimų apraiškų. Situaciją stebime įdėmiai kartu su Vakarų partneriais.

Migrantų didėjimas iš Azijos šalių kelia rizikų srityje dėl islamiškojo radikalizmo lygio didėjimo. Vadinasi, mes turime atitraukti tam tikrus išteklius nuo kontržvalgybos ir permesti į terorizmo prevenciją. Tai reikalauja papildomų išteklių.

– Kaip įvertintumėte Rusijos trumpalaikes, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes grėsmes?

– Reikia stebėti, kaip vystosi Rusijos agresija Ukrainoje. Kol vyksta karas, nemanau, kad Rusija norėtų įžiebti dar vieną konfliktą su NATO. Kol herojiška ukrainiečių tauta priešinasi Rusijos agresijai, tol esame gana saugūs.

Vargu ar Rusija atsisakytų informacinių operacijų prieš Vakarus ir kinetinių veiksmų, kuriais siekiama mažinti paramą Ukrainai. Jeigu jie matys, kad šie kinetiniai aktai sukelia poveikį, Vakarai ima atsitraukinėti nuo paramos Ukrainai ar valdžios sulaukia kritikos dėl situacijos, tai kinetiniai veiksmai tik intensyvės ir galime sulaukti daug rimtesnių sabotažo aktų.

Panašu, kad Rusijos žvalgyba atstatė savo pajėgumą, atsigavo po to pirmojo šoko, kai iš Europos sostinių buvo išsiųsta daug žvalgų po diplomatų priedanga.

Vadinasi, turime stiprinti valstybės vidaus saugumą, derindami su partneriais Europoje, nes taikinys esame ne tik mes, bet visa Europa. Negalime sėdėti, laukti ir apsimesti, kad nieko nevyksta.

Ilgesnėje perspektyvoje daug kas priklauso nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje. Jei Rusija pralaimės, bus vienoks scenarijus, o jei Rusija laimės, matyt, ji eis toliau. Vladimiro Putino ambicijos – ne tik atstatyti Sovietų Sąjungą, bet atstatyti Rusijos imperiją, kurios teritorija buvo dar didesnė.

Geopolitiškai nerimą taip pat kelia Rusijos suartėjimas su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu.

– Kokias socialines ir ekonomines tendencijas stebite pačioje Rusijoje?

– Rusijos tauta yra užzombinta propagandos, o Rusijos ekonomika perjungta į karo ekonomiką.

V.Putino režimas tampa fašistiniu režimu. Tauta ima pateisinti bet kokias priemones karui tęsti, toleruoja represijas.

Rusija tikrai kol kas nenusiteikusi kompromisams ir, matyt, dar porą metų gali tęsti karą Ukrainoje.

Turi tam pajėgumų?

– Bent porai metų tikrai turi. Daug kas priklauso nuo Kinijos paramos ir galimybių apeiti sankcijas. Nepamirškime, kad Rusija turi keturis kartus daugiau žmonių nei Ukraina.

– Pereikime prie tendencijų Lietuvoje. Prezidento rinkimuose prorusiškas kandidatas Eduardas Vaitkus gavo daugiau kaip 100 tūkst. balsų. Daug mūsų skaitytojų ir žiūrovų komentaruose rašydavo: „kur žiūri saugumas, reikia jį tikrinti“. Ką atsakytumėte – ar saugumas stebi ir tikrina?

– Stebime ir puikiai suprantame situaciją.

Prieš porą metų mūsų ir mokslininkų tyrimas rodė, kad Lietuvoje apie penktadalis gyventojų prijaučia Rusijos politikai.

Dalis jų naudoja rusišką informaciją, nemoka anglų kalbos, o tik rusų kalbą, jaučia nostalgiją sovietmečiui.

Šio kandidato surinkti balsai yra to rezultatas. Gali būti, kad ir Seime turėsime prorusiškų žmonių.

Kol kas nemanome, kad situacija būtų kritinė, bet turime rasti, kaip integruoti savo piliečius kitataučius ir rasti vaistų nuo rusiškos propagandos.

– Ar Rusija bandė kištis į prezidento rinkimus?

– Rusija neturi pajėgumų kištis į rinkimus. Jų interesas yra sumažinti paramą Ukrainai.

– Lietuvoje nėra politinių veikėjų, kurie gautų finansavimą iš Rusijos?

– Tokių duomenų neturiu. Jei būtų, iškart būtų imtasi veiksmų.

– Pabaikime Lietuvos aktualijomis. Esate sakęs, kad svarstote kreiptis į teismą dėl parlamentinės pranešėjo komisijos išvadų. Gal jau priėmėte sprendimą?

– Išvados yra šokiruojančios ir labai neteisingos, žeidžiančios. Mundurą, matyt, reikėtų atsiplauti. Negali Seimo komisija prisiimti teisėjų vaidmens ir nuteisti.

Turime Seimo Etikos komisijos išvadas, kur konstatuoti pažeidimai, lauksime Konstitucinio Teismo išvados. Jeigu jos bus nepalankios komisijai, tai galvoju kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo.

Tai ne tik D.Jauniškio asmuo, bet ir šešėlis visai institucijai. Žmonės dirba nusiplūkę ir atlieka pareigas labai atsakingai ir efektyviai, o politiniame kontekste menkinti institucijas yra mažų mažiausiai neatsakinga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis