„Vienam jau leidimas atimtas, čia niekam ne paslaptis, bet taip, nepatikimų yra. Jie yra stebimi, prižiūrime tuos procesus“, – trečiadienį žurnalistams Seime patvirtino D.Jauniškis.
Yra siejamų su terorizmu
Apie tokius atvejus žurnalistams po migracijos sistemos problemas nagrinėjusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio pranešė jo vadovas Vytautas Bakas.
„Pas mus pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu. Neveikia pati sistema“, – teigė politikas.
VSD vadovas teigė, kad minimi asmenys yra stebimi, tačiau dėl teisinio reguliavimo ne visuomet galima priimti sprendimus dėl jų išsiuntimo iš šalies.
„Pritrūksta teisinių argumentų, o tai susiję ir su Lietuvos, ir su Europos teise, tam tikrų įrodymų, kad mes turėtume pretekstą išsiųsti juos iš Lietuvos“, – sakė D.Jauniškis.
Kartu D.Jauniškis teigė nenorintis atskleisti, kiek tokių asmenų yra, bet užtikrino, kad „VSD dėl to dirba labai intensyviai, dėl to yra keletas tyrimų“.
„Mes žiūrime tuos žmones, jei bus pakankamai įrodymų, kuriems mes galėtumėme atstovauti teisme ir argumentuotai juos išsiųsti iš šalies, bus imtasi visų priemonių“, – sakė VSD vadovas.
Klausiamas, su kuriomis šalimis siejami stebimi asmenys, ar tai Lietuvos kaimyninių šalių piliečiai, ar iš tolimesnių valstybių, D.Jauniškis atsakė, jog „yra įvairių“.
„Departamentas žiūri per hibridinių grėsmių prizmę, tai yra ir kas ateina iš mums artimų šalių, bet nepamirškit ir terorizmo klausimų, ir iš tolimų šalių migracija (vyksta)“, – kalbėjo VSD vadovas.
Praėjusį penktadienį leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjui Antonui Treušnikovui. Leidimą gyventi Lietuvoje jis turėjo 11 metų.
SMP bankui, kaip ir patiems jo steigėjams Rusijos milijardieriams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams, Europos Sąjunga yra paskelbusi sankcijas.
Svarstys viešinti tarpininkaujančias įmones
Klausiamas, kokiomis spragomis pasinaudoję trečiųjų šalių piliečiai patenka į Lietuvą – per fiktyvių įmonių steigimą, darbą ar kita, VSD vadovas sakė landų neįvardinsiantis.
„Yra daug landų, kurias mums reikia spręsti, bet nenorėčiau įvardinti konkrečiai. Yra tų skylių, ir mes kaip valstybė turėtume išspręsti“, – teigė D.Jauniškis.
Anot saugumo vadovo, siekiant užverti šias landas reikia ir įstatymų pataisų, o taip pat ir visuomenės sąmoningumo. „Reikia keisti įstatymus, reikia visuomenei daugiau pasitikėjimo žvalgybos ir kitomis institucijomis, ir požiūrio, ko gero, kartais pritrūksta teigiamo sprendžiant šitas migracijos problemas“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Tuo tarpu NSGK vadovas V.Bakas patvirtino, kad šalyje yra įmonių, kurios gyvena iš tarpininkavimo į Europos Sąjungą patekti siekiantiems trečiųjų šalių asmenims.
„Mes šiandien išgirdome, kad pusė atvejų iš 256 tūkst. prašymų yra nagrinėjami savotiškoje pilkojoje zonoje, t.y. pusė atvejų dalyvauja tarpininkai, įmonės, kurios įtrauktos į juoduosius sąrašus, kurios tarpininkauja atvykimui piliečių iš trečiųjų šalių, kai jos pateikia dokumentus, ne visos institucijos kreipia dėmesį“, – sakė V.Bakas.
„Lietuvoje įsikūrusios įmonės daro biznį iš esmės iš to, kad išrašinėja tūkstančius bilietų į Europos Sąjungą, visiškai nesidomėdavo, kas tie žmonės yra. Dėl tų įmonių tarpininkavimo arba mes jas pradedame viešinti ir daryti pakankamai grubius veiksmus, nes yra įmonių, kurios gyvena iš to, kad prekiauja leidimais, arba tą veiklą licencijuoti“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Šių įmonių V.Bakas neįvardino, sakydamas, kad dėl sprendimo jas paviešinti tarsis su teisininkais, specialiųjų tarnybų vadovais.
Reikalauja Migracijos departamento reformos
Tokios idėjos kritikai sako, kad institucijos likvidavimas ir funkcijų perdavimas policijai gali apsunkinti vis didėjančių migracijos iššūkių sprendimą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė nesutinkanti su vidaus reikalų ministro iniciatyva. Anot jos, migracijos sistemos problemas reikia spręsti pertvarkant šią instituciją, o ne padalinant jos funkcijas statutinėms tarnyboms.
Seimo NSGK vadovas V.Bakas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentą reikia reformuoti iš esmės, o sistemai veikiant be priekaištų darbo netektų ir iš tarpininkavimo trečiųjų šalių piliečiams gyvenančios įmonės.
„Arba Migracijos departamentas, ar kitas departamentas, kuris atsiras, turi veikti taip, kad žmonėms, gerai nusiteikusiems, nereikėtų tarpininkų. Kreipiasi į departamentą ir gauna geras paslaugas“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Jis taip pat patvirtino, kad artimiausiu metu bus atnaujinta Migracijos departamento veikla išduodant užsieniečiams vizas.
„Departamento veikimas turi būti atnaujintas nedelsiant, šiandien kalbėjome su viceministru, iki spalio 13 dienos turi būti atnaujinta veikla“, – sakė V.Bakas.
Su žmonių srautais nesusitvarkantis Migracijos departamentas šiuo metu nepriima užsieniečių prašymų dėl nacionalinių vizų išdavimo, jų prašyti gali tik užsieniečiai, kurie tai daro kartu pateikdami prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareigūnai sprendimą dėl vizos išdavimo turi priimti per 15 dienų, tačiau esant didelėms apkrovoms Migracijos departamentas šiuo metu išduoda vizas tik dėl rugpjūčio antroje pusėje paduotų prašymų. Prašymus dėl vizų išdavimo visi užsieniečiai gali pateikti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos policijos migracijos valdybose ar skyriuose.
