Beveik valandą klausę G.Grinos ir D.Valio pareiškimų, kad jie nieko negali komentuoti Seimo salėje, nes parlamentarai domisi ikiteisminio tyrimo detalėmis arba neviešais duomenimis, Seimo nariai pasipiktino.
VSD ir Generalinės prokuratūros vadovus į Seimą iškvietusios Seimo narių grupės lyderis Petras Gražulis pareiškė pasijutęs pažemintas ir artimiausiu metu registruosiąs įstatymų pakeitimus, kad tokio lygio vadovai būtų labiau priklausomi nuo Seimo.
„Tuoj pat registruoju įstatymo pataisą, kad STT ir VSD vadovus teikia Vyriausybė, o tvirtina Seimas“, – pykčio neslėpė „tvarkietis“.
Jam pritardamas Seimo narys Povilas Gylys tvirtino, kad antradienį pareigūnai į parlamentarus šluostėsi kojas.
Savo ruožtu socialdemokratas Benediktas Juodka pareiškė, kad tokie „klausimų-atsakymų vakarėliai“ Seime neturi jokios prasmės, kai juos filmuoja televizijos. Pasak jo, kitąkart reiktų rengti uždarus posėdžius tik tiems Seimo nariams, kurie turi galimybę dirbti su slapta informacija.
Tuo tarpu konservatorė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad pareigūnai kalbėjo taip, kaip jiems derėjo kalbėtis su tokiais politikais, kurie iki šiol neatsakė sau į klausimą, ar koalicijos partneris iš Lenkų rinkimų akcijos iš tiesų lankosi Maskvoje ir derina savo veiksmus su Kremliumi.
Dažniausias atsakymas: nieko nežinau
Dar prieš pasisakymą D.Valys tikino, kad į daugumą parlamentarų klausimų negalės atsakyti, nes negali viešinti ikiteisminio tyrimo duomenų. Pasak jo, išsamiai įmanoma atsakyti tik į klausimą, susijusį su jo komandiruote, kurią teko atšaukti dėl lėktuvo gedimo. Tą patį D.Valys pakartojo ir iš Seimo tribūnos.
Nieko nežinau, – į visus septynis klausimus atsakė VSD vadovas.
„Niekas manęs neprivertė daryti tokio sprendimo (atšaukti komandiruotę – red.past.) Jis buvo nulemtas objektyvių aplinkybių – lėktuvo gedimo. Kiti klausimai yra ne man arba jie susiję su ikiteisminio tyrimo detalėmis“, – Seimo nariams kalbėjo D.Valys.
Į tribūną stojęs G.Grina taip pat teigė, kad iš Seimo tribūnos negalįs atsakyti į užduotus klausimus.
„Nieko nežinau“, – atsakydamas į visus septynis klausimus iš eilės kartojo G.Grina.
Jų abiejų atsakymai neužtruko nė penkių minučių, nors tam buvo skirtas pusvalandis.
Teiravosi detalių
Paskui politikams buvo sudaryta galimybė paklausti, tačiau konkrečių tyrimo detalių nei G.Grina, nei D.Valys vis tiek neatskleidė, nors politikai teiravosi, kodėl iki šiol nėra įtariamųjų informacijos nutekinimo byloje, jei prokuratūra skelbia žinanti, kas prisidėjo prie pažymos paviešinimo.
Taip pat buvo klausiama, ar ta institucija, kurios darbuotojas galimai nutekino informaciją, jau panaikino šiam darbuotojui leidimą dirbti su slapta informacija, o gal ir atleido bei ar tokia informacija apskritai yra išsiųsta.
Į daugelį užduodamų klausimų D.Valys atsakinėjo tvirtindamas, kad ikiteisminio tyrimo detalių atskleisti negali, kaip negali ir nurodinėti prokurorui Gintui Ivanauskui, kokios taktikos laikytis atliekant tyrimą. Taip pat elgėsi ir VSD vadovas G.Grina.
Kiti parlamentarai, pavyzdžiui, Povilas Gylys, ėmė juoktis iš situacijos ir VSD vadovui uždavė klausimą, ką jis apskritai žino, jei keturis kartus pareiškė nieko nežinąs.„Galiu labai aiškiai pasakyti, ko aš nežinau. Aš nežinau, kada valstybės vadovė kviečiasi kokį vadovą, šito aš nežinau, nes niekas man apie tai neraportuoja. Ir aš taip pat nežinau, ką valstybės vadovė kitiems vadovams nurodinėja“, – taip į P.Gylio klausimą atsakė G.Grina.
Ar Seime yra bendraujančių su Rusijos agentu?
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius savo ruožtu VSD vadovo pasiteiravo apie VSD pažymos turinį. „Ar Seime yra partijų ir politikų, kurie bendravo su Rusijos agentu Vadimu Smirnovu, ir ar yra Seime partijų, kurios, jūsų manymu, galėtų būti naudojamos kaip įrankis toliau planuojamuose informaciniuose karuose, ypač artėjant prezidento rinkimams?“ – klausė jis.
„Aš šito viešai negaliu komentuoti“, – ir A.Kubiliui nekonkrečiai atsakė G.Grina.
Rusų sąjungos atstovė Larisa Dmitrijeva taip pat bandė aiškintis, ar teisingas pažymoje nurodytas faktas, esą šios partijos nariai derina savo veiksmus su Kremliumi, tačiau ir jai teko nusivilti. G.Grina viešai apie tai kalbėti atsisakė.
Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Irena Degutienė ir Rasa Juknevičienė VSD vadovo teiravosi, ar VSD iš esmės tebemano, kad netekinta pažyma turėjo būti slapta, o visuomenės nereikia informuoti apie valstybei kylančias grėsmes.„Politiniai vadovai nusprendžia, kur ir ką reikia viešinti“, – teigė G.Grina. Anot jo, VSD jau žengė žingsnį į priekį ir ėmėsi platinti metines ataskaitas, tačiau kol kas daugiau savo darbo virtuvės atskleisti negali, kol to daryti nelieps politikai. „Antraip vėl virsime valstybe valstybėje“, – pridūrė G.Grina.
Jis pripažino, kad politikams kyla dilemų, ką daryti, kai jie gauna VSD informaciją. Tiesa, G.Grina pažymėjo, kad iki šiol visi premjerai rado kelių imtis reikiamų veiksmų be informacijos paviešinimo.
Uždavė septynis klausimus
Primename, kad į Seimą D.Valys ir G.Grina buvo iškviesti „tvarkiečio“ Petro Gražulio pageidavimu. Jis pareigūnų norėjo pasiteirauti, ar prezidentė Dalia Grybauskaitė darė spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tyrimus kontroliuojantiems prokurorams ir ar į prezidentūrą išsikvietusi STT vadovus pareikalavo nereikšti įtarimų Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei.
Taip pat P.Gražulis domisi, ar prezidentė arba jos įgalioti asmenys koordinavo veiksmus su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariais ir VSD pareigūnais, kad būtų panaikinta slaptumo žyma ant pažymos, kuri pateko į žiniasklaidą.
Tuoj pat registruoju įstatymo pataisą, kad STT ir VSD vadovus teikia Vyriausybė, o tvirtina Seimas, – piktinosi P.Gražulis.
Dar teiraujamasi, ar D.Ulbinaitei ši pažyma buvo pateikta anksčiau nei valstybės vadovams.
P.Gražulis dar norėjo sužinoti, ar VSD pareigūnas skambino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjui, klausdamas, ar komiteto pirmininkas jau susipažino su šios pažymos turiniu, o sužinojęs, kad dar ne, ragino kuo skubiau tai padaryti.
Prokurorui ir VSD vadovui taip pat užduotas klausimas, ar VSD pareigūnai klaidino STT ir skatino skubiau atlikti procesinius veiksmus Seimo bei jo darbuotojų atžvilgiu.
D.Valys: prezidentūroje lankiausi savo iniciatyva
D.Valys vėliau žurnalistams pripažino, kad kilus skandalui apsilankė prezidentūroje: „Buvo mano susitikimas su prezidente, kai aš savo iniciatyva susitikau ir pristačiau, pateikiau informaciją žymiai anksčiau, ir ji buvo susijusi su jautrumo, adekvatumo klausimu dėl tam tikrų priemonių prieš žurnalistus. Prezidentės nuomonė buvo panaši, ji vėliu buvo viešai pareikšta, ir tam tikromis iniciatyvomis išsireiškė – buvo pateiktos įstatymo pataisos.“
Po to, kai Generalinė prokuratūra paskelbė, kad yra nustatytas asmuo, kuris nutekino informaciją, D.Valys aiškino prezidentūroje nesilankęs ir su prezidente telefonu nekalbėjęs.
„Aš negaliu spėlioti, užduokit klausimą, kuris susijęs su manimi, o ne su kitų institucijų vadovais“, – sakė jis, paklaustas, ar STT vadovas taip pat nebendravo su D.Grybauskaite.
Apie prezidentės patarėją D.Ulbinaitę kalbėti D.Valys nenorėjo, teisindamasis, kad negali komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenų. „Prokuroras yra priėmęs atitinkamus sprendimus ir kreipėsi ten, kur reikia kreiptis, kad būtų įvertinta asmens galimybė dirbti su slapta informacija“, – aiškino jis paklaustas, ar neprašoma atimti teisės dirbti su valstybės paslaptimi prezidentūros darbuotojo.
Paklaustas, kodėl išsiaiškinus asmenį, nutekinusį informaciją, niekam nepareikšti įtarimai, generalinis prokuroras sakė: „Tai ikiteisminį tyrimą organizuojančio pareigūno noras informuoti visuomenę, kiek galima ją informuoti.“
